Mindaugo karūnavimo šventė ir mes

,,Rusija, kovodama su Lenkijos patriotais, ėmėsi gaivinti bei remti Žečpospolitos tautines mažumas". Gal galėtum nurodyti kokių nors to gaivinimo pavyzdžių? Rusijos aukštuomenė buvo tik du žmonės, pasisakę už tai, kad Lenkijai būtų grąžinta nepriklausomybė - Gercenas(Rusijos žydas, gyvenęs Londone) ir Ogariovas. Po 1863 m. sukilimo liko tik Gercenas, o jo Kolokolas buvo boikotuojamas. Apie lietuvių tautą nebuvo net kalbama. ,,Carinės Rusijos valdžia lietuvių kalbą, kurią Katalikų bažnyčia buvo išgujusi daugiau kaip prieš 100 m., grąžino į Lietuvos mokyklas." Kada ir į kokias mokyklas Rusijos valdžia grąžino lietuvių kalbą ? ,,1850 m. Rusijos valdžios pastangomis Žemaičių vyskupu tapo Motiejus Valančius." Gal galėtum nuorodą į tokio teiginio šaltinius ? ,,1861 m. Rusijos caras panaikino baudžiavą." Kuri Prūsijoje (ir jai tada priklaususioje Sūduvoje), Napoleono dėka, buvo panaikinta 1807 metais, Livonijoje 1819 metais. Lietuvos-Lenkijos valstybėje buvo paruošti įstatymai baudžiavą panaikinti dar XVIII amžiuje, bet šalį faktiškai jau valdžiusi Rusija, neleido. Baudžiavą šalys, tarp jų ir Lietuva-Lenkija, ir Rusija, naikino e iš meilės valstiečiams, o iš ūkinės būtinybės. ,, 1830-1831 m. dauguma labiausiai engusių lietuvius lenkų šovinistų aktyviai dalyvavo sukilime, todėl Rusijos valdžia juos ištrėmė ir konfiskavo jų nuosavybę. " Rusijos valdžia ištrėmė 300 aktyviausių Lietuvos bajorų šeimų, o visą jų turtą atidavė rusų karininkams, ne lietuviams. ,,Nors po 1863-1864 m. sukilimo Rusija pradėjo drausti lotynišką raštą, vėliau bandė surusinti lietuvius, bet būtent Rusija išvadavo lietuvius nuo vergovės lenkams, sudarė sąlygas pasipriešinti negailestingam kelis šimtmečius trukusiam lenkinimui. Ar būtų lietuviai atsilaikę prieš negailestingą lenkinimą, jei būtų pasilikę Žečpospolitoje? Juk pagrindinė lenkinimo iniciatorė ir vykdytoja buvo įtakingiausia to meto jėga – Katalikų bažnyčia. Panašu, kad jei ne Rusija, lietuvių tauta, kaip tokia, jau seniai neegzistuotų." Taip, Rusijos okupacija mums padėjo atsiskirti nuo Lenkijos. Bet Rusija tai darė savo politiniais interesais, norėdama susilpninti savo varžovę Lenkiją. Panašiai ir nacistinė Vokietija lietuvius išgelbėjo nuo pilno sunaikinimo, nors jie būtų padarę tą patį, ką ir rusai, tik kitaip ir truputį vėliau; o žydų net neišgelbėjo.

Skaitydamas mums dabar brukamą naujausią Lietuvos istoriją, norom-nenorom pagalvoji, kad Tėvynės yra dvi. Viena – ta, kurioje gimei, augai, gyvenai kelis dešimtmečius, kurioje viską matei ir girdėjai, o kita – dalies žmonių prasimanyta ir per jėgą primetama kitiems, vadovaujantis principu: ATIMK IŠ TAUTOS ISTORIJĄ, o paskui tauta savanoriškai išsigims. Tereikia tik įpiršti kokią nors religiją ar populiarią idėją, o paskui tie mikrobai jau varys savo pragaištingą darbą. Gyvens žmogelis, kaip gyvulys, šia diena, kimš į pilvą chemijos prifarširuotas dešras su Briuselio kopūstais ir garbins tuos, kurie jį tokiu gyvuliu pavertė. 18 a. lietuviai buvo siaubingoje padėtyje. Kovoti su Reformacija 16 a. į Lietuvą įsibrovė jėzuitai, laikę lietuvius pagonimis ir siekę juos sunaikinti – sulenkinti visomis įmanomomis priemonėmis. Jėzuitus parėmė diduma Katalikų bažnyčios Lietuvoje vadovybės. Iš lietuvių kalbos ir lietuvybės buvo tyčiojamasi – vykdomas lietuvių tautos genocidas. 18 a. dauguma lietuvių bajorų sulenkėjo, lietuviais (kalbančiais lietuviškai) išliko tik baudžiauninkai ir dalis Žemaitijos bajorų. Dar šimtmetis persekiojimų – ir lietuvių būtų nebelikę, kaip įvyko Pietų ir Rytų Lietuvoje (Lietuva dar neseniai buvo kur kas didesnė). Po Žečpospolitos padalijimų (paskutinis - 1795 m.), Rusija, kovodama su Lenkijos patriotais, ėmėsi gaivinti bei remti Žečpospolitos tautines mažumas. Carinės Rusijos valdžia lietuvių kalbą, kurią Katalikų bažnyčia buvo išgujusi daugiau kaip prieš 100 m., grąžino į Lietuvos mokyklas. 19 a. pradžioje lenkai (arba visiškai sulenkėję lietuviai) buvo visose svarbiausiose pozicijose. Dauguma vaivadų, kaštelionų, ministrų, žemvaldžių, bajorų, mokytojų, gydytojų ir pan., save vadino lenkais. Katalikų bažnyčios hierarchijoje, viešpatavo prieš lietuvybę nusistatę žyniai. Lietuviai buvo beteisiai baudžiauninkai – lenkiškųjų ponų engiami ir niekinami tarnai. Tik laisvųjų lietuvių valstiečių, ir Žemaičių bajorų sąjūdis palaikė lietuvybę. 1830-1831 m. dauguma labiausiai engusių lietuvius lenkų šovinistų aktyviai dalyvavo sukilime, todėl Rusijos valdžia juos ištrėmė ir konfiskavo jų nuosavybę. Praradusi savo lenkiškuosius rėmėjus, Katalikų bažnyčia pradėjo ieškoti sąjungininkų tarp lietuvių, o Žemaitijoje netrukus tapo pagrindine lietuvybės atrama. 1841 m. buvo legalizuotos lietuviškos parapijinės mokyklos. 1850 m. Rusijos valdžios pastangomis Žemaičių vyskupu tapo Motiejus Valančius. 1861 m. Rusijos caras panaikino baudžiavą. Pirmojoje 19 a. pusėje lietuvių tauta, buvusi ant išnykimo ribos, atsigavo, visuomenėje įsitvirtino lietuviškoji inteligentija. Nors po 1863-1864 m. sukilimo Rusija pradėjo drausti lotynišką raštą, vėliau bandė surusinti lietuvius, bet būtent Rusija išvadavo lietuvius nuo vergovės lenkams, sudarė sąlygas pasipriešinti negailestingam kelis šimtmečius trukusiam lenkinimui. Ar būtų lietuviai atsilaikę prieš negailestingą lenkinimą, jei būtų pasilikę Žečpospolitoje? Juk pagrindinė lenkinimo iniciatorė ir vykdytoja buvo įtakingiausia to meto jėga – Katalikų bažnyčia. Panašu, kad jei ne Rusija, lietuvių tauta, kaip tokia, jau seniai neegzistuotų. Lietuvos santykių su Rusijos istorija akivaizdžiai suklastota

"Krikščioniškojo pasaulio įžengimas į Lietuva"tai, PRŪSŲ, JOTVINGIŲ, KURŠIŲ išžudymas o mindaugas yra išdavikas dėl jo kaltės mūsų protėviai padėjo galvas.Lietuvos (SARMATIJOS)valdovai visi buvo karaliai tik Algirdas buvo imperatorius tai minima popiežiaus laiškause ir ką čia bandoma apgaut???

Pagal tokių pažįstamų procentą darau išvadą, kad Lietuvos jau nebėr.

Lietuva gyvuos tol, kol lietviai širdyje save laikys išdidžiais, dorais pagonimis( Sarmatais)

Stebiuosi, kaip krikščionybė nedera su praktiniu Europos tautų, tame tarpe ir mūsų tautos gyvenimu. Praktiškai nesilaikoma Dešimties Dievo įsakymų nei valstybių, nei žmonių veikloje. Sodomos ir Gomoros gyvenimo būdas jau įsigalėjęs Vakaruose, atkakliai atsėlina per visokias šalaševičiūtes, pavilionienes, valiukevičiūtes ir Geležinės uždangos nuo to saugotą Lietuvėlę, o netgi Bažnyčia, kaip kokių nacių laikais, tik kartas nuo karto formaliai viešai paprieštarauja tokiai reikalų sekai. Imtų pavyzdį iš moldavų hierarcho, kuris nuo cerkvės laikinai atskyrė šalies vadovus už panašius veiksmus. Ir krikščioniška, katalikybe besididžiuojanti tauta turi susimąstyti ir dėl savo moralinio veido, ir dėl brukamų amoralių šėtono padiktuotų svetimų teisės normų. O šių trijų bobų vieta už pečiaus, o ne kitos kadencijos Seime.

Tai, kad pasakos iš ikikrikščioniškų laikų rodo teksto analizė ir lyginimas su kitomis panašiomis pasakomis kitose tautose - jos randamos ir tose, kurios iki šiol nekrikštytose. Karaliai - ne krikščionių išmislas. Nors pats žodis aiškinamas kaip kilęs iš Karolio Didžiojo vardo - manau, neteisingai, bet valdovo sąvoka visam pasauly buvo žinoma nuo senų senovės. Ją sutinkam indų vedose, Babilono raštuose, Amerikos indėnų valstybėse. Bet kalba prasidėjo nuo to, kad autorius lietuvius iki krikšto pavadino ,,barbarų gentimis", tai yra, laukiniais. Kaip galime matyti iš Vado Sietlo prakalbos, net pagal apibrėžimą ,,laukiniai" Šiaurės Amerikos laukų indėnai iš tikro nebuvo jokie ,,laukiniai" dvasine prasme. Tai, ko jiems trūko, buvo ne krikščioniška dorovė ar teologija - jų dorovė ir teologija buvo ne prastesnės. Jiems tiesiog trūko jėgos ir vienybės. Ir šia prasme krikščionių antpuolis jiems padėjo susivienyti. Iš reikalo pavojaus akivaizdoje. Kaip ir lietuviams. Tik indėnams nepavyko, o lietuviams pavyko. Manau, iš dalies todėl, kad už mūsų stovėjo rusai, bizantinė kultūra. Vakarai juos norėjo pajungti ar bent sustabdyti, bet savo jėgom nedrįso, tai nukreipė prieš juos Lietuvą - tuo pačiu metu kai Rygos vokiečiai krikštija ir vainikuoja Mindaugą, Prūsijos vokiečiai nukariauja Sembą, visų baltų buvusią turtingiausią žemę, politinę ir dvasinę sostinę. Lietuvius atkerta nuo jūros ir nukreipia pajungti Rytus. Už indėnų niekas nestovėjo, tik Ramusis vandenynas, todėl juos iš ,,barbarybės" išvadavo paprasčiau - tiesiog išžudė jų mitybos šaltinį, bizonų kaimenes, o juos pačius (dalindami šventą raštą ir antklodes) užkrėtė ligom, iššaudė ir likučius suvarė į rezervatus, koncentracijos stovyklų prototipą. Ten daugelis prasigėrė ir degradavo. Tai tokia nesavanaudiška krikščionių parama savo broliams, vaduojant juos iš barbarybės ir savo savo tėvynės. Vaduotojams už triūsą lieka nedidelė kompensacija - graži ir tuščia žemė.

Paklauskite ŽYDŲ žynių ortodoksų rabinų nuo kokio įvykio žydai skaičiuoja savo metus - 5773 metus. Kitų tautų žyniai sako, kad nuo įvykio kai nužudė KARALIŲ ŽILVINĄ, KARALIENĖS EGLĖS VYRĄ. Sako, kad jos broliai kunigaikščiai siekė užimti valdymą Žalčių ženklo karalystės. Egiptas buvo Kobros ženklo. Tada žyniai jų vadovaujamą tautą prakeikė, pravadino ŽŪDAIS ir paskyrė anotemą - su visa tauta išvarė į Anatoliją (dabar Turkija) atgailauti. Nuo tada jie ir graudžiai dainuoja, ir bastosi į savo išsvajotą, jiems pažadėtą žemę, t.y. į tą žemę iš kurios jie buvo išvaryti. tačiau atleidimo jie negauna. O po Jaschua nužudymo gavo antrą prakeikimą. O Paulius II prašomas panaikinti prakeikimus ilgai meldėsi Jarusalime prie raudų sienos, bet prakeikimų panaikinimo negavo dėl gobšumo ir kitų globalizmo užmačių. Tada patys ortodoksų rabinai trečia kartą prakeikė ŽŪDŲ-ŽYDŲ tautos žmones už dabarties nuodėmes. Taip sako žyniai. Lietuvos tautos skaičiuoja 7571 m. Taigi spirkite atsakyti nuo kokio įvykio žydai skaičiuoja metus ?