2024 m. kovo 29 d.

 

Minimos Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienos

11
Paskelbta: 2018-06-14 12:39 Autorius: ekspertai.eu
Nuotr. aut. A. Pliadis.
Nuotr. aut. A. Pliadis.

Birželio 14-16 d. vyks Okupacijos ir genocido dienos 78-ųjų bei Gedulo ir vilties dienos 77-ųjų metinių minėjimo rengininiai. Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti skirtuose renginiuose dalyvaus Krašto apsaugos sistemos vadovybė, kariai.
 
Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas dalyvaus  birželio 14 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vysiančiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Pagerbiant netektis ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleis per trečdalį stiebo.

Taip pat, likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą. 12.00 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje bus iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Vėliau, 12.30 val., prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidės Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Čia 13.00 val. taip pat prasidės ir projekto „Misija Sibiras“ organizatorių jau trečius metus inicijuojama istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai.
 
Šiemet akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje Kaune, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ Klaipėdoje, šalia Šiaulių turizmo ir informacijos centro Šiauliuose, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje, prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje, prie paminklo tremčiai atminti Marijampolėje, prie Jonavos kultūros centro Jonavoje, šalia Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose ir prie Utenos kultūros centro Utenoje. Akcijos pabaiga numatoma birželio 15 d. 11.00 val.

Atminimo valanda vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio memorialo – 14.00 val. bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje. Čia rengiama atminimo valanda–koncertas – 16.00 val. Šv. Mišios už okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas bus laikomos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 17.30 val.
 
Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas ir gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras padės gėlių prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse birželio 15 d. 9.00 val. Čia 2015 m. birželio 15-ąją, Antakalnio kapinių kalnelis pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti gūdžiuosius Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintų tolimose tremties vietose, kai sovietai okupavo Lietuvą, atminimą.

Birželio 15 d. 10.00 val. bus laikomos Šv. Mišios Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Varėnoje, pagerbiant pirmąją sovietų okupacijos ir invazijos auką – Ūtos pasienio baro viršininką Aleksandrą Barauską. Jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone 11.30 val. rengiama atminimo ceremonija.
 
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje.

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą – Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.  

Lietuvos gyventojų netektys okupacijų metais:

1940 m. birželio 15 – 1941 m. birželio 22 dienomis:

Įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkstančiai Lietuvos gyventojų;

1944-1953 metais:

Suimta ir įkalinta 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių;

Ištremta 118 tūkstančių;

Žuvo 20 500 partizanų ir jų rėmėjų;

Lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkstančiai;

Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai žmonių;

1954–1986 metais:

Suimta ir įkalinta dėl politinių motyvų tūkstantis žmonių;

Nacių Vokietijos okupacijos metais: 1941 birželio 22-1944 metų liepą:

Įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas – 29 tūkstančiai 500 žmonių;

Nužudyta 240 tūkstančių, iš jų apie 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių;

Išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkstančių žmonių;

1940–1941, 1944–1947 ir 1957–1960 metais buvo priversti išvykti ir repatrijuoti:
 
496 tūkstančiai lietuvių, lenkų, vokiečių ir Klaipėdos krašto žmonių.
 
1991 metais ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo:

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, Krakūnų, Medininkų pasienio postuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos – 23 žmonės;

Sužeista ar kitaip nukentėjo 900 asmenų.

(LGGRTC inf.)

RENGINIŲ, SKIRTŲ GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENŲ

TRAGIŠKOMS NETEKTIMS IR PASIPRIEŠINIMUI ATMINTI, PROGRAMA

Birželio 14 d., ketvirtadienis

10 val.
 
Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas su kvietimais
 
11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą.

Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti.

Likus minutei iki vidurdienio, TYLOS MINUTE  pagerbk jų kančią.
 
12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje

13 val.
 
„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 11 val.
 
14 val.
 
Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje  (Didžioji g. 17/1)
 
17.30 val.
 
Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Birželio 15 d., penktadienis

9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse

10 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje
 
11.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone.

Šaltinis: kam.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
11. Senis Šaltis
(2018-06-14 18:05:34)
(88.222.97.16) Parašė:

Kažko nesupratau. Paaiškinkit man nesusipratėliui. Kam reikėjo į vieną tekstą sumesti vokiečių ir TSRS okupacijų skaičius? Dabar viename lape matau, kad ir vokiečiai ištrėmė ir netgi daug išžudė palyginus su TSRS griekais. Kaip čia dabar gaunasi, kad vokiečiai geriausi draugai šiandien, o Rusija, kuri nėra TSRS - priešas? Kur istorinis teisingumas?



10. to 8
(2018-06-14 14:47:28)
(87.198.117.55) Parašė:

Kuo tau stribai nepatinka? Kol trūko milicijos, kitų jėgos struktūrų, būtent stribai gynė kaimo žmones nuo miškinių. Gal todėl žydšaudžių palikuonys taip gerkles ir drasko ant tų stribų, prisimena, kas jų seneliams banditauti trukdė.:)



9. ...to 8
(2018-06-14 14:36:38)
(90.140.251.76) Parašė:

...dar daug išlikusių gyvų žmonių yra, kurie tuos laikus prisimena, tik niekas klausyti jų nenori.



8. to 6.Pilietis...
(2018-06-14 14:26:22)
(84.15.181.176) Parašė:

Matyt paties senelis buvo stribas...



7. Dzukas > 4. Nu jo...
(2018-06-14 14:25:23)
(93.100.87.209) Parašė:

Esme tikrai ne skaiciuose. Mane visada juokino tas bukumas. Kaip pvz. - vienas nuzude 100 zmoniu, kitas 200 ir prasideda liberastiniai debatai - tas kur 200, tai tikras zveris, o tas kur 100, tai ir neblogas vyrukas. Na zmogus tiesiog padare klaida. :DDDDD Siaip, joks Genocido ir rezistencijos centras neturejo ir neturi jokiu savo duomenu apie aukas. Ten viskas paprasta, priklausomai nuo aplinkybiu - kas sauna i galva, tas ir tinka. Taip, daugumoje treme savi, bet Jus neteisus, kad nera sarasu. Viskas yra Centriniame archyve. Viskas pagal metus, visi zmones su pilnu ju duomenu komplektu. Dar yra kvaila kalbeti kiek buvo istremta lietuviu, reikia kalbeti - kiek Lietuvos gyventoju. Pvz. 1940 lietuviu buvo labai mazai, pagrinde lenkai. Faktiskai visa tremti vyko pagrinde is grazintu, buvusiu lenkisku, teritoriju. Karo isvakarese, butent jie kazkodel skaitesi nepatikimiausi. Is Vilniaus, tai matosi is archyvu, pagrinde buvo istremti tie kurie turejo gerus butus, namus. Viskas skundu pagrindu ir aisku tam, kad uzgrobti nekilnojama turta. Pats turiu pazystamu, kuriu seneliai pateko i tremti tokiu budu. Veliau, jie savo seneliu buta ispirko (jurididkai apkeite) pas seneliu skundiko palikuonis. :DDDD Tokiu atveju iki valios. Po karo, buvo jau kitas vaizdas. Kiekvienas laikmetis turi savo iskrypimus ir dabar ne kiek ne geriau. Yra ir melagingi skundai, ir reketas, ir ikalinimas ir dar daug ko.



6. Pilietis...
(2018-06-14 14:07:54)
(90.140.251.76) Parašė:

...nieko, mes tai prisiminsime ir kai ateis diena, teisime visus išgamas. Tas "Vanagas" būdamas partizanu žudė vaikus ir senelius, o dabar jo vardu pavadinta mokykla Alytuje. Kur ritasi pasaulis, dar tokiems nusikaltėliams ir žudikams paminklus ruošiasi statyti.



5. Nu jo... Dzūkui (papildymas)
(2018-06-14 13:52:51)
(188.69.196.212) Parašė:

Su žydšaudžiais ten dar geriau gavosi: karo metais dalyvavę genocide, nebeturėdami kur dingti, pokaryje tapo "idėjiniais" kovotojais už nacionalinę idėją, be gailesčio žudžiusiais kaimiečius ištisomis šeimomis už lašinių paltį. Šiandien jie sakralizuojami ir skelbiami "laisvės kovotojais". Tai kokią bl valstybę tikimasi sukurti ant tokio kruvino jovalo ir melo, šiandien bandant viską apversti aukštyn kojomis? Liudininkų gyvų dar yra daugiau negu reikia, - žmonos senelį tokie "kovotojai" pakorė tvarte, nušovė karvę ir arklį, kad nėščia moteris ir dar du vaikai badu numirtų. Pasisekė. Kad visų neišžudė tą naktį... Nesuvokiu - visiški debilai valdo valstybę ar tiesiog yra įjungtas kažkokia visuotinio debilinimo programa?...



4. Nu jo... Dzūkui
(2018-06-14 13:38:32)
(188.69.196.212) Parašė:

350 000 yra oficialūs Genocido ir rezistencijos centro skaičiai, apimantys prieškario ir pokario trėmimus. Tebūnie... Esmė ne skaičiuose. Esmė procese ir kas tame procese dalyvavo. Nes rusai sąrašų nesudarinėjo. Tuos sąrašus sudarinėjo tokie patys, kurie šiandien pasirūpino, kad emigruotų milijonas. Taip gaunasi, kad ir tuomet trėmė "savi", ir šiandien. Tik šiandien mastai gerokai didesni...



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras