|
Šiandien neprotingi žmonės išmoko spaudyti klavišus, tai dabar ir spaudo. Jurgi, ar aš tavęs prašiau pinigų mano širdies operacijai? Mano širdis dirba normaliai, pulsas vidutiniškai 68 per minutę. Jurgi tu nuo pat vaikystės buvai kitiems našta. Kaltink savo mamą, o ne mane, kad tavo kažkokie tai organai nesveiki. Žmogus turi tokį nuostabų organizmą, bet tas organizmas reikalauja priežiūros. Jeigu tu nesugebi jo prižiūrėti, o nori, kad jį prižiūrėtų gydytojai, tai tegul ir prižiūri. Angliškai žodis skausmas skamba kaip "pain".
Ir jeigu pažiūrėsi to žodžio kilmę, tai lotynų kalboje šitas žodis reiškia "bausmę". Yra toks GYVENIMO MOKYTOJAS, KURIO VARDAS SKAUSMAS. Šitas Gyvenimo mokytojas moko gyvūnus būti atsargiam ir dėka šito mokytojo, gyvieji organizmai tobulėja. Žmogus turi tik kūną nuo gyvūnų pasaulio, bet jis dar turi ir protą, kuris padeda žmogui nuspėti ateities įvykius. T.y. normalus žmogus gali išvengti ateityje nepageidautinų įvykių. Bet tam, kad išvengti, jis privalo dėti pastangas ir keisti kąžką savyje. Bet yra žmonių, tokių yra ir Lietuvoje, kurie įsivaizduoja, kad jie auga, sužįsta, paskiau nuvysta ir numiršta, kaip augalai. Kadangi daugeliui augalų reikia priežiūros, tai ir jiems reikia priežiūros. Tokie žmonės yra našta visai visuomenei. Jie visą laiką reikalauja, reikalauja ir reikalauja. Jiems pastoviai kas nors turi duoti, duoti, duoti, duoti. Todėl jie tik supranta, kad jie privalo tik imti, imti, imti, imti. Jie niekaip nesugeba suprasti, kad visur, viskame vyksta apykaita, netgi jo paties fiziniame kūne. ŠITIE ŽMONĖS-AUGALAI NESUVOKIA, KAD NORĖDAMI TIK IMTI, JIE BANDO SUSTABDYTI APYKAITĄ IR JUDĖJIMĄ. TODĖL JIE NEIŠVENGIAMAI SUSIRGS. Skausmas ateina žmogui tik tada, kai jis daro kažką neteisingai su savo organizmu. Skausmas įspėja žmogų - "KEISK SAVO ELGESĮ. TU ELGIESI NETEISINGAI". Bet žmonės-augalai nereaguoja į šituos skausmo įspėjimus ir toliau daro savo. Bet skausmas tada padaro žmogui skaudžiau ir atsiranda gydytojas, kuris pradeda tą neprotingą žmogų-augalą pjaustyti. Jis pašalina kokį nors organą, kuris, pasirodo, žmogui-augalui buvo nereikalingas. Nors, kad jis pas žmogų būtų, tam prireikė ne vieno milijardo metų. Bet žmogus-augalas šito nesupranta. Taip pat, kaip jis nesupranta, kam jam reikalingas protas, todėl jis neskiria, kas yra kvaila, kas yra protinga. Ir būtent dėl tos priežasties, jis su savo organizmu elgiasi bele kaip. O paskiau jis nori, kad aš mokėčiau už jo NENORĄ, KARTOJU, UŽ JO PIKTYBIŠKĄ NENORĄ RŪPINTIS SAVO SVEIKATA IŠ ANKSTO, O NE TADA, KADA JAU SUSIRGAI. tarp kitko esu matęs tokį įdomų stebuklą: žmonėms, kurie įpratę sirgti, nes jiems reikia, kad kažkas pakeistų jiems mamą, kuri būtinai jį užjaus ligos atveju, nedavė jokių vaistų nuo gripo. Mačiau, kaip jie verkė, kad jiems nedavė vaistukų. Praėjo dvi savaites. Ir po dviejų savaičių jie jau nebeverkė, maža to, jie pasveiko, maža to, jiems praėjo noras sirgti, nes jie suprato, kad tam nėra jokios būtinybės. Tai yra žmonių apsileidimo laipsnis ir piktybinis nenoras būti sveiku.
|