Ministras R. Karoblis: „Savanorių pajėgos – vienas iš kertinių akmenų krašto gynyboje“

„Savanoris – tai ne tik žodis, bet ir turinys. Savanoriai – Lietuvos kariuomenės vertybių ir tradicijų tęsėjai. Jie – vienas iš kertinių akmenų savo krašto gynyboje“, – sakė 26-ąsias Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines minint krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Saugi ateitis priklauso nuo daugelio faktorių, taip pat ir nuo Krašto apsaugos pajėgų dydžio, pajėgumo, kovinės dvasios, mūsų drąsos. Kviečiu kiekvieną pilietį tapti drąsesniu, tapti supratingesniu, tapti kariu savanoriu, atsisakyti mažos dalies savo komforto, dėl savo šeimos, artimųjų ir visos Lietuvos, – sveikindamas karius sakė Krašto apsaugos pajėgų vadas vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.

Ministras R. Karoblis atskirai padėkojo ir savanorių šeimos nariams ir darbdaviams bei paragino juos ir toliau visokeriopai remti savanorių pasiryžimą tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Sausio 17 d. Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga karių rikiuotė, kurios metu Savanorių pajėgoms buvo įteikta naujai pasiūta kovinė vėliava. Senoji KASP vėliava tarnavo nuo 1991 metų lapkričio 23-iosios, kuomet tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka Lietuvos kariuomenės dieną ją įteikė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabo viršininkui Jonui Gečui. Nauja KASP vėliava yra identiška senajai, bet išausta iš tvirtesnių medžiagų.

Tradiciškai renginyje buvo apdovanota geriausia KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopai įteiktas pereinamasis geriausios kuopos apdovanojimas – atkurtas istorinis XIV a. kalavijas.

Taip pat renginio metu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties) apdovanotas pulkininkas Jonas Semaška – LIEPA. Apdovanojimas įteiktas partizano sūnui dimisijos viršilai Alvydui Semaškai. Jonas Semaška – Liepa kovoje su sovietų ginkluotosiomis pajėgomis žuvo už Tėvynės laisvę 1947 m. sausio 21 d.

Savanorius taip pat pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Renginio metu buvo perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padedamos prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir prie  paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“.

Iškilmingoje rikiuotėje kartu dalyvavo Estijos ir Latvijos savanoriai, taip pat atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovai, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

Taip pat Ramovėje buvo atidaryta autentiškų Valstybinių simbolių, KASP/SKAT ženklų, plakatų, fotografijų ir kitų darbų paroda, surinkta iš įvairių Lietuvos savanorių kuopų.

2017 m. spalio 17 d. pradėta nauja tradicija Savanorių pajėgų įkūrimo metinių proga – diena su uniforma.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją. Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4600 karių savanorių ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. steigiamos naujos kuopas. 2016 m. savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje, o 2017 m. – Klaipėdoje.

Šaltinis: kam.lt