Ukrainą išdavė taip pat, kaip išdavė Čekoslovakiją 1938 metais.
Obama pasidavė Putinui.
Ir uždegė pastarajam žalią šviesą:
– aneksuoti Krymą;
– destabilizuoti, o vėliau užimti Rytų ir Pietų Ukrainą;
– nuversti dabartinę valdžią Kijeve.
Amerikiečių iniciatyva įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasikalbėjimas telefonu su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Baracku Obama.
Buvo tęsiamas aštrios situacijos, susiklosčiusios Ukrainoje, aptarimas. Diskusijos metu išaiškėjo skirtingi krizės priežasčių ir esamos padėties vertinimai.
V. Putinas, beje, pabrėžė, kad po antikonstitucinio perversmo atėjusi į valdžią, neturinti visaliaudinio mandato dabartinė Ukrainos vadovybė primeta Rytų ir Pietryčių regionams bei Krymui absoliučiai neteisėtus sprendimus. Rusija negali nereaguoti į kreipimąsi su pagalbos prašymais, todėl veikia adekvačiai ir pagal tarptautinės teisės normas.
Rusijos prezidentas pabrėžė ypatingą Rusijos ir Amerikos santykių svarbą stiprinant pasaulio stabilumą ir saugumą. Tie santykiai neturėtų būti aukojami dėl požiūrio nesutapimo į atskiras, kad ir gana svarbias, tarptautines problemas.
Abiejų šalių vadovai susitarė, kad užsienio politikos žinybų vadovai Sergejus Lavrovas ir Johnas Kerry tęs intensyvų bendravimą.
Reikia pripažinti, V. Putinas nė kiek neslėpė savo planų ir visiškai atvirai pranešė B. Obamai apie būsimus veiksmus. Ir gavo B. Obamos pritarimą.
JAV kol kas sąmoningai neįveda sankcijų Rusijai. Vašingtonas nori išlaikyti galimybę tęsti dialogą dėl Ukrainos krizės sureguliavimo. Taip pranešė valstybės sekretorius J. Kerry po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu.
Ukrainą išdavė. Taip pat kaip Čekoslovakiją 1938 metais.
Dabar tolesnis Ukrainos likimas priklauso tik nuo jos pačios, nuo ukrainiečių tautos.
Ar ji pasuks Čekoslovakijos ir Edvardo Benešo keliu, ar Suomijos ir Risto Ryti keliu, dabar priklauso tik nuo ukrainiečių.
Kiekvieno šių rezultatų variantai gerai žinomi.
Čekoslovakija 1938–1939 metais: dalies teritorijos praradimas ir nepriklausomybės praradimas.
Suomija 1939–1940 metais: pasipriešinimas agresoriui, dalies teritorijos praradimas, nepriklausomybės išsaugojimas.
Dalis teritorijos bus prarasta bet kokiu atveju.
Tiksliau, ji jau prarasta.
Tačiau dabar kalbama ne apie tai.
Dabar kalbama apie Ukrainos valstybingumo išsaugojimą.
Apie agresoriaus „nuraminimo politiką“ Winstonas Churchillis kitados yra pasakęs: „Jiems pasiūlė pasirinkti: gėdą arba karą. Jie atidavė pirmenybę gėdai, o galiausiai gavo ir gėdą, ir karą.“
Sprendimo ginti valstybinę Ukrainos nepriklausomybę priėmimui liko trys dienos.
Jei iki pirmadienio, kovo 10 dienos, ukrainiečiai nepasirinks pasipriešinimo, vadinasi, jie pasirinko pralaimėjimą ir gėdą.
Beje, nepriklausomai nuo ukrainiečių pasirinkimo, šiąnakt trečiasis pasaulinis karas tapo neišvengiamas.
Parengė Alicija Žukauskaitė
Šaltinis: kasparov.ru