Pagaliau žengiame į brandžią, sąžiningą valstybę – kur kiekvienas prisideda tiek, kiek gali. Mokesčių reforma – tai ne baubas, o ilgai laukta tvarka. Nes tik teisinga sistema leidžia kurti švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, ir – svarbiausia – mūsų gynybą.
Kas priešinasi mokesčiams, tas dažnai tiesiog neišmano šios srities. O kai neišmanai – gyveni ne realybėje, o gandų, baimių ir emocijų pasaulyje. Ten, kur sklando mitai apie „atimamus butus“, „milžiniškus paveldėjimo mokesčius“ ir „valdžios godumą“. Bet tikrovė – visai kitokia.
Mokesčiai yra civilizuotos visuomenės pamatas. Tai sutartis tarp piliečio ir valstybės: aš prisidedu – o tu, valstybe, mane saugai, švieti, gydai, gini. Be šios sutarties valstybė taptų silpna, lengvai pažeidžiama. Ir būtent to siekia mūsų priešai – tokie kaip Rusija, kuri nuolat ieško silpnų vietų mūsų visuomenėje.
Todėl reikia žinoti, ne bijoti. Suprasti, o ne pasiduoti manipuliacijoms. Mokesčiai – tai ne praradimas, o įrankis. Įrankis kurti stipresnę Lietuvą, kur kiekvienas jaučiasi saugus ir vertinamas.
Žinojimas – tai galia. Ir šiandien, kai už mūsų sienų šlama ginklai, turime rinktis žinojimą, o ne gandus. Tik tada būsime verti laisvės, kurią paveldėjome.
Šiandien, kai šalia – agresyvi Rusija, kai NATO stiprina rytinį flangą, Lietuva turi būti pasirengusi. O pasirengimas – tai ne tik kariuomenė. Tai ir stipri ekonomika, vieninga visuomenė, pasitikėjimas savo valstybe.
Mokesčiai – mūsų bendra apsauga, mūsų vaikų ateitis, mūsų laisvės garantas. Laikas nustoti bijoti žodžio „mokesčiai“ – nes jie reiškia rūpestį, solidarumą ir tikėjimą, kad Lietuva verta daugiau.
Mes nebijome. Mes pasiruošę. Ir mes mokame ne tik mokesčius – mes mokame meilę Lietuvai.
Susiję:
Linavos linija – tik tautos išlikimui
