Moldovos vyriausybė teigia norinti, kad šalis susijungtų su Rumunija.
Premjeras Pavelas Filipas teigia, kad pernelyg daug kalbėta apie susijungimą, identitetą, bendrą kalbą (moldavų ir rumunų kalbos išties yra viena ir ta pati kalba, skiriasi tik dialektiškai - ekspertai.eu), o svarbiausia, kad Moldova būtų suvereni valstybė.
Moldovos sostinėje Kišiniove balandį buvo surengtas mitingas už prisijungimą su Rumuniją, kuriame dalyvavo 10 tūkst. žmonių. Tarp jų - ir buvęs Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku (Traian Băsescu).
Rumunijos parlamentarai balsavo už šalių susivienijimą ir teigė esą už tokį politinį žingsnį artėjant Moldovos šimtmečiui.
Buvęs tabako kompanijos vadovas P. Filipas nori, kad Moldova taptų ES nare. Buvusi sovietinė respublika, vargingiausia Europoje, atsilieka nuo savo kaimynės Rumunijos, kuri į ES įstojo 2007 metais. P. Filipas sako: Mes būsime kartu su Rumunija Europos Sąjungoje.
Apklausų duomenimis, tik 32 proc. moldavų palaiko prisijungimą prie Rumunijos.
Moldavijos ir Rumunijos bendra istorija prasidėjo dar 1346 metais, kai buvo įkurta Moldavijos Kunigaikštystė (Țara Moldovei), gyvavusi iki 1859 metų. Tuomet ši valstybė susijungė su Valachija (Țara Românească), tapusia dabartinės Rumunijos pagrindu. Vakarinė Moldavijos dalis atiteko dabartinei Rumunijai, rytinė tapo Moldovos Respublika, o šiaurinė ir pietrytinė dabar priklauso Ukrainai. Besarabija vadinta Moldova 1918 metais neilgam tapo Moldavijos Demokratine Respublika, tačiau 1940 metais buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybę Moldova atgavo 1991-aisiais. Nuo tada ji skendi skurde, korupcijoje, iki šiol neišspręstas su rytinėje dalyje esančiu rusakalbiu Padniestrės anklavu.
Moldova šiuo metu blaškosi tarp bandymu užmegzti artimesnius santykius su Rusija (to ypač siekia prezidentas Igoris Dodonas), P. Filipas tikisi, kad šį rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose laimės proeuropietiškos partijos.
Neseniai atlikta IMAS apklausa rodo, kad 60 proc. moldavų prisijungtų prie ES.
Dar 2014 metais Moldovos premjeras Briuselyje kalbėjosi apie šalies galimybę tapti ES nare, tačiau ES vadovų netektino vadinamoji amžiaus vagystė, kai iš šalies bankų dingo 1 mlrd. dolerių.
ES diplomatijos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini) teigia nesuprantanti, kodėl šis nusikaltimas netiriamas. Pasak jos, tai rodo aukštą Moldovos korupcijos lygį. Transparency International duomenimis, Moldova pagal korupcijos lygį yra 122 iš 180 pasaulio valstybių (palyginimui: Ukraina yra 130, Rumunija 59, Lietuva 38 vietose, - ekspertai.eu).
Tačiau P. Filipas pažadėjo ES valdžiai, kad ši problema bus išspręsta.
Šaltinis: theguardian.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]