JAV po 20 metų tyrimų buvo išleista amerikiečių žurnalistės Silvijos Foti knyga „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis“.
Knygoje pasakojama apie žurnalistės senelį Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, kuris, jos teigimu, buvo nacių bendrininkas. Šiuolaikinėje Lietuvoje jis laikomas „nacionaliniu didvyriu“, nors jis buvo susijęs su žydų bendruomenės naikinimu Lietuvoje.
Foti tyrimas atskleidė tai, kad Lietuvos valdžia slepia Noreikos vaidmenį Holokauste.
Interviu Izraelio žiniasklaidai žurnalistė pažymėjo, kad nors senelio vaidmens Holokauste atradimas buvo skaudi patirtis, ne mažiau skaudu buvo atrasti, kad Lietuvos vyriausybė neigia jo dalyvavimą Holokauste.
Pavyzdžiui, Vilniuje yra memorialinė lenta, skirta Noreikai. Gimtajame kaime yra paminklas jo garbei ir jo vardu pavadinta mokykla. Be to, vyriausybė po mirties jam paskyrė aukščiausią prezidento apdovanojimą — Vyčio kryžiaus ordiną.
„Mano senelis man išliks siaubūnas. Tie, kurie stebi — jo aukų šeimos. Aš žinau, kad atleisti neįmanoma. Atleisti gali tik tie, kurie yra nužudyti, o jų čia nėra. Taigi, aš jūsų prašau priimti mano nuoširdų asmeninį atsiprašymą. Apgailestauju dėl senelio nuodėmių ir apgailestauju dėl to, ką toliau daro Lietuvos vyriausybė“, — sakė Foti.
Holokaustas Lietuvoje
Jonas Noreika: „kas šią akciją labai gerai praves, gaus Hakenkreuzo (fašistinę) vėliavėlę arba Hitlerio nuotraukas“ (dokumentai)
Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą praktiškai sunaikinta vietinė žydų bendruomenė, kuri buvo laikoma viena didžiausių Europoje. Žuvo apie 220 tūkstančių žmonių.
Su naciais bendradarbiavę lietuviai dalyvavo žydų tautos naikinime. Tačiau Lietuvoje kai kurie nacių kolaborantai yra laikomi „nacionaliniais didvyriais“, o Lietuvos valdžia jų nusikaltimų nepripažįsta.
Vienas iš labiausiai atskleidžiančių epizodų yra situacija su Šaulių apygardos vadu Jonu Noreika, kuris 1941 metais buvo Lietuvos aktyvistų fronto narys. Jo įsakymu šiame regione gyvenantys žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo atimtas. Vėliau ten buvo nužudyti tūkstančiai žmonių. Tačiau Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato, yra šiam asmeniui skirta atminimo lenta.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė ją pašalinti, nes yra įrodymų, kad Noreika dalyvavo kuriant žydų getą. Tačiau nacionalistiški aktyvistai sukūrė naują lentą ir ją sutvarkė be leidimo.
Šaltinis: bukimevieningi.lt
Keli susiję:
Žydų gelbėjimo tinklo organizatorius J. Noreika-G. Vėtra nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų
Vytautas Radžvilas dešifruoja Kremlių