Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo

Socialdemokratai suprasdami, kad artėjant įvairiems rinkimams nuolatinis ir bukas amsėjimas apie tai, kaip „rusai puola“ tampa neveiksmingas, o greičiau žalingas, siekiant pritraukti kuo daugiau rinkėjų į savo pusę.

Todėl išplatino pranešimą „Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas“.

Jame sakoma, kad Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga.

„Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui“, - sakoma pranešime.

Partijos vadovas Gintautas Paluckas primena, kad socialdemokratų inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos yra įgyvendinamas, galioja iki 2020 metų, o šiemet planuojama pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą, taigi poreikio naujam susitarimui nėra.

„Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti. Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą“, - teigia G. Paluckas.

Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas, pasak G. Palucko, yra galia ir valia priešintis.

„Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos – visa tai rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, - mano jis.

Socialdemokratai iš parlamentinių partijų susitarimo siūlė išbraukti dvi nuostatas: dėl įsipareigojimo 2022 m. svarstyti įvesti visuotinę karo prievolę ir dėl gynybos finansavimo ne vėliau iki 2030 metų pasiekiant ne mažiau nei 2,5 proc. BVP. Kitų parlamentinių partijų atstovai šių nuostatų keisti nesutiko, taigi LSDP atstovo parašo ant susitarimo dėl gynybos – nėra.

Šaltinis: lrs.lt