|
Šiurpas ima pagalvojus apie anuos laikus. Buvau dar mažas vaikas, bet daug ką prisimenu. Kai ateidavo vakaras siaubingai visi kaimiečiai bijodavo. Vidurio Lietuvoje per vieną naktį gretimame kaime buvo nušauti 8 žmonės.Ir ne tik nušauti, bet prieš tai dar iškankinti. Vienai moteriai įspausta žvaigždė kaktoje, kitam žmogui ištarkuotas užpakalis ir apibarstytas druska. Nekaltos aukos, gulinčios kape, apsiverstų karste dėl neteisybės “nepriklausomoje” Lietuvoje. Pirmiausia jie paklaustų "Už ką?". Gal buvo ir rimtų partizanų, bet dauguma t o k i ų ...
Kas yra partizaninis judėjimas, mes galime stebeti ir siandien: Afganistanas, Irakas, Sudanas, Libija ir kt. Ar Afganistane, Irake puldinėja ir žudo okupantus? Kurgi ne. JAV karių žuvo vos virs 4600, o irakiečiu - simtai tūkstančių. Tas pats buvo ir Lietuvoj. Puldinėti ginkluotus, reiškia pačiam lįsti mirčiai į akis. Daug paprasčiau naikinti civilius, kurie, neva, talkininkauja okupantams: kolūkių pirmininkus, milicininku šeimas, seniūnus ir jų šeimas, mokytojus ("raudonus"). Uošve pasakodavo, kaip Šilutės raj. banditai siautėdavo kaimuose. Ir jos vyrą nušove vien del to, kad tas rinkimų šaukimus išnešiojo. Kai po 1990 vienas iš tų laikų egzekucijų dalyvių grįžo is Sibiro, gavo medalį ir nukentejusio nuo okupantu pensija. Bet žmonės pradėjo kalbėti apie jo "nuveiktus darbus" ir apie tai, kad vokiečiams talkininkavo. Tas "didvyris", nemokamai iš valdžios gautą butą pardavė, susikrovė mantą, pasakė, kad Lietuvoje blogas gyvenimas ir išdardėjo atgal į Sibirą. Tikrai "didvyriškas" poelgis.
|