"Naikinom, nesaugojom, ar atkursim?"

Šia publikacija tęsiame diskusiją apie neseniai sunaikintą vieno svarbiausių Lietuvos kultūros paminklų - Sapiegų rūmų - pirmojo aukšto langų dekorą. Ankstesnes publikacijas rasite čia: „Niokojami Sapiegų rūmai. Ekspertai.eu klausimai paveldo sargams“, „Kultūros paveldo departamentas: tai ne vandalizmas, unikalus baroko paminklas artėja prie savo autentiškos išvaizdos“, „Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė: KPD patys nežino, ką restauruoja“.

Maždaug tokiais žodžiais - "Naikinom, nesaugojom, ar atkursim? - dar Sąjūdžio pradžioje Vladas Drėma kreipėsi į visuomenę. Aš tik noriu priminti, kad sunaikinti lengva, bet gal pirma reikėtų išsiaškinti, ką naikiname. Sapiegų rūmų rekonstrukcijos atveju, manding, nežinome, kas sunaikinta, 2012 metų pabaigoje padidinus I aukšto langus. Kodėl nežinome? Todėl, kad nebuvo atlikti būtini stilistiniai, ikonografiniai ir archyviniai tyrimai, ir tik pradėjus statybas konvulsiškai daromi papildomi architektūrinės stratigrafijos tyrimai. Nesusivokta, kokią medžiagą turime, kokia jos reikšmė, paskubom bandoma teisinti, kad atkuriami „barokiniai langai“. Ar tikrai? Pabandysiu paaiškinti, kad visi suprastų.

Štai pirmasis žinomas rūmų fasado piešinys:

J. Šolma. Apie 1830. Iš V. Drėma, "Dingęs Vilnius".

Jis gana primityvus, greičiausiai darytas ne iš natūros, o nuo kito piešinio, bet užfiksuota, kad I ir II aukšto langai buvo su nišomis ir puošniu dekoru. Matyti rūmų struktūra ir klasicistinis pusapskritis frontonas.

O štai rusų karo inžinierių brėžinys, pagal kurį dabar atstatomi rūmai. Matome langus be dekoro:

Apie 1830. Sankt Peterburgo istorijos archyvas.

Kurioziškiausia, kad nei menotyrininkė Rūta Janonienė, parašiusi rūmų istorijos apžvalgą, nei architektas Evaldas Purlys neįsigilino, ką reiškia užrašai ant šio brėžinio. Ir nenuostabu, nes, viena vertus, rėmėsi tik blogos kokybės fotografija, o antra – nepakankamai domėjosi XIX a. periodu. Ant plano parašyta „Na Generalnom plane Lit A“. O ką reiškia Rusijos imperijoje „Generalnyj plan“? Tai reiškia, kad jūs matote esamą ir projektuojamą padėtį. Vadinasi, apie 1830 metus buvo planuojama visą lipdybą pašalinti. Nes projektuojamai karo ligoninei jos nereikia. Be to, šis brėžinys tėra tuometinio generalinio plano variantas, ir padarytas jis tam, kad būtų parodyta, kas projektuojama rūmų rūsiuose. Tokius planus tvirtindavo aukščiausia Rusijos valdžia – karinė administracija. Tačiau tam, kad suprastume, kas buvo toliau, reikia būti šiek tiek susipažinusiam su imperijos architektų ir inžinierių praktika.

Ir štai mes turime trečiajį piešinį:

1843. Sankt Peterburgo istorijos archyvas.

Tai Peterburge kauptos dokumentacijos tęsinys. 1843 metais kai kurie darbai jau įvykdyti: nugriauti bokštai, pakeistas III aukštas, nebėra pusapvalio frontono. I ir II aukšto langai vaizduojami be dekoro. Tačiau nors ant brėžinio parašyta, kad tai „esamos padėties planas“, tai nereiškia, kad viskas taip ir buvo įvykdyta. Generaliniai planai Rusijos kariniams objektams buvo ruošiami tik Peterburge, pagal atsiųstą medžiagą. Juos rengdavo architektai, kurie objekto niekada nematė. Todėl dažnai šiuose brėžiniuose pasitaikydavo netikslumų. Juos reikėdavo vėliau taisyti. Lėšos būdavo labai ribotos ir labai skaičiuojamos, ypač karinėje žinyboje. Kas langų dekore buvo pakeista, kada ir kodėl – sužinosime tik susipažinę su bylomis, saugomomis Rusijos valstybiniame istorijos archyve Sankt Peterburge. Jos yra išlikusios. Paradoksalu, bet Sapiegų rūmams labai pasisekė, kad jie atiteko karinei ligoninei. Nes Rusijos imperijos karo inžinieriai paruošdavo labai tikslią ir visapusišką savo pastatų dokumentaciją. Turėtų būti generalinių planų originalai arba kopijos. Juose gali būti daugiau informacijos, taip pat ir šoninių fasadų brėžiniai. Turėtų būti paruošiamoji dokumentacija, susirašinėjimas. Tačiau su ja nesusipažinta. O kol nesusipažinta – spėliojama, kada ir kas rūmuose pertvarkyta. Taip ir nežinome, ką turime. Tiksliau, turėjome. Šiais internetinių komunikacijų laikais nepateikti užklausos, neužsisakyti atitinkamų bylų iš archyvo, neatsisiųsti jų "skenų" ir naikinti stilingą, prieš 150 ar daugiau metų sukurtą dekorą, gražiai susaistytą su kitais fasado elementais, ypač šiaurinio fasado galerijos lipdyba – nejaugi negalima buvo rasti kitokių restauracinių būdų ir viską išsaugoti? Kokius „barokinius“ langus norima atkurti? Juk jų nebėra, jie buvo sunaikinti. Tuo tarpu XIX a. I pusėje rusų karo architektai nesunaikino visos fasadų lipdybos. Taigi faktiškai nežinia, kada iš tikrųjų I a. langai nukentėjo. Gal buvo pertvarkomi po Kosčiuškos sukilimo 1794 metais? Gal kiek vėliau? Tačiau neturint dokumentacijos, tvirtinti, kad šie langai permūryti sunaikinant senus barokinius būtent 1843–1848 metais – nėra pagrindo.

1870-1880 metais Sapiegų rūmų fotografijose matosi I aukšto langai su girliandomis. Vadinasi, jos ankstesnės. Tai klasicizmo stiliaus elementas, labai populiarus XVIII a. antros pusės Lietuvos architektų kūryboje.

Taigi palyginkime: rūmų II aukšto dekore galima rasti elementų, artimų sunaikintoms girliandoms.

Frizas šiauriniame fasade.                                         

Sunaikinta girlianda.

Panašios girliandos II aukšte.

Net jeigu rusai būtų ką nors su šiais langais, matyt, ne kartą nukentėjusiais, XIX a. darę ar juos restauravę – ar tai nevertingi ir nesaugotini dalykai? Tai taip pat informacija, kurią privalu saugoti.

Jau rašiau ("Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė: KPD patys nežino, ką restauruoja"), kad nemažai tokio stiliaus dekoro galėjo sukurti Sapiegų dvaro architektas Janas Samuelis Beckeris apie 1795 metus. Jo kūrybai artimos stilistikos rūmų dekore esama. Reikėjo rimčiau pastudijuoti XIX amžiuje darytus pertvarkymus. Jie ne tokie paprasti, kaip norėtų restauratoriai. Gali paaiškėti, kad ir II aukšte yra daug neautentiškų detalių. Tai kas tada?

Kultūros paveldo departamentas, kaip valstybinė įstaiga, užsakiusi Sapiegų rūmų tyrimų ir restauravimo darbus, padarė keletą esminių klaidų:

- prieš pradedant statybinius darbus, neatliko stilistinės fasadų dekoro analizės, nesusiejo lipdybos su Sapiegoms dirbusių architektų kūryba;

- neišstudijavo rūmų piešinių ir brėžinių, jų nesuprato, nes nesigilino į Rusijos imperijoje buvusią karinių žinybų praktiką;

- nesusisiekė su Sankt Peterburgo archyvu ir neatsisiuntė reikalingos dokumentacijos.

Dėl šių priežasčių statybų metu daromi skuboti, bet lemtingi rūmų autentiškai substancijai sprendimai.

Sapiegų rūmai pergyveno daug epochų. Jos visos juose „įrašytos“. Fasadų dekoras išliko per karus, okupacijas, XIX a. rusų karo ligoninės laikotarpį, tarpukarį ir sovietinės armijos karinio dalinio dešimtmečius. Ir štai nepriklausomoje Lietuvoje, kai didžiulės iš Europos Sąjungos gautos lėšos skiriamos įžymaus pastato restauracijai, ar atsakingai elgiamasi?