NATO 70-mečio viršūnių susitikimas: Lietuva paragino aljansą stiprinti gynybą Baltijos šalyse atgrasant Rusiją

Šiandien - antroji NATO viršūnių susitikimo aljanso septyniasdešimtmečio proga diena. Po pirmąją diena kilusių nedidelių nesutarimų, pasak BBC, einama vienybės link.

Tiesa, pagalius į ratus kaišioja vis agresyvėjanti teroristinė Rusija, kurios propagandinėje spaudoje pasirodė grasinimas: „Jei NATO pultų Kaliningradą, - o apie tokį scenarijų neseniai spaudoje kalbėta“, - tai sukeltų branduolinę apokalipsę.

Tačiau apie tokią galimybę NATO šalių vadovai susitikime nekalba, bent jau oficialiai. Londone vykstančiame viršūnių susitikime Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) apie NATO sakė: „Yra daug daugiau dalykų, kurie mus vienija, nei skiria.“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad NATO yra „sėkmingiausias aljansas istorijoje“. Pasak NATO vadovo, iki 2024 m. Europos šalys ir Kanada aljansui kartu skirs 360 mlr. eurų. Lietuva atsidūrė tarp NATO lyderių pagal lėšų skyrimą gynybai.

Pirmąsyk istorijoje NATO ketina įspėti Kiniją, kad stebi didėjančią Pekino karinę galią. NATO šalys narės vieningai sutaria ruošti aljansą galimoms ateitiems grėsmėms, tarp kurių yra ir situacija Arktyje bei kompiuterių tinklai.

Kol kas derybos tarp šalių narių neatrodo itin lengvos, ypač kai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) apkaltino Turkija, kad ši dirba išvien su Islamo valstybe Sirijoje.

PAPILDYTA 16.03.

Prezidentas Gitanas Nausėda NATO vadovų susitikime Londone didžiausia NATO grėsme įvardijo agresyvius Rusijos veiksmus.

„Nereikėtų turėti iliuzijų, Rusija yra pagrindinė ir, mano manymu, didžiausia grėsmė Baltijos šalių saugumui ir NATO. Labai svarbu aiškiai įvardyti išorines grėsmes Aljanso vieningumui ir stiprumui. Paraginau NATO valstybių vadovus stiprinti gynybą mūsų regione atgrasant Rusiją“, - teigė prezidentas, pasibaigus NATO vadovų susitikimui Londone.

Gruodžio 4 d. vykusioje NATO viršūnių sesijoje, skirtoje 70-osiomis Aljanso įsteigimo metinėms, aptartos kolektyvinio saugumo grėsmės: agresyvūs Rusijos veiksmai, santykiai su Kinija ir terorizmas. Išsakyta būtinybė stiprinti gynybą ir atgrasymą visomis minėtomis strateginėmis kryptimis, didinti išlaidas gynybai, modernizuoti ir adaptuoti NATO prie šiuolaikinių pavojų, stiprinti Aljanso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

Sesijoje kalbėjęs Lietuvos vadovas akcentavo NATO vienybės ir solidarumo svarbą, siekiant sąjungininkių saugumo. Prezidentas atkreipė visų NATO valstybių vadovų dėmesį į patvirtintus NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai: „Džiaugiamės šiuo itin reikšmingu pasiekimu, kuris prisidės prie mūsų regiono saugumo užtikrinimo.“

Šalies vadovas priminė, kad Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai ir planuoja 2030 m. finansavimą jai didinti iki 2,5 procento. Prezidentas pabrėžė, kad oro gynybai Baltijos šalyse reikalingas didesnis dėmesys. Baigdamas savo pasisakymą NATO sesijoje prezidentas referavo į NATO plėtrą ir paragino palaikyti Sakartvelo ir Ukrainos euroatlantines integracijos aspiracijas.

Daugiašaliame susitikime su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoanu, kuriame dalyvavo Latvijos ir Lenkijos prezidentai bei Estijos ministras pirmininkas, buvo aptartas Baltijos šalių regiono ir Turkijos bendradarbiavimas, saugumo klausimai.

Vienas aktualiausių klausimų Lietuvai – NATO gynybos planų patvirtinimas – išsisprendė šio susitikimo metu.

„Šiandien žengėme svarbų žingsnį – pokalbio metu sutarėme, kad NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai bus patvirtintas. Tai didžiulis pasiekimas ne tik mūsų šaliai, bet ir visam regionui, nes užtikrina mūsų piliečių saugumą. Taip pat susitikome su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoanu ir apsikeitėme mintimis dėl NATO aljanso vienybės svarbos ir palaikymo“, - sakė G. Nausėda.

DAR PAPILDYTA

Gruodžio 4 d. popietę surengtoje spaudos konferencijoje NATO vadovas J. Stoltenbergas (žemiau žiūrėkite vaizdo įrašą) pareiškė, kad aljansas nusprendė, jog kita NATO operavimo vieta bus kosmosas.

J. Stoltenbergas tap pat pasisakė apie 5G tinklus, kuriuos pavadino nesaugiais, nes jie kuriami Kinijos kompanijos Huawei.

NATO vadovas kalbėjo ir apie dialogą su Rusija, pabrėždamas, kad NATO būtini "geresni santykiai" su šia šalimi. J. Stoltenbergui spaudos konferencijoje antrino E. Makronas, pareiškęs, kad Rusija "yra grėsmė kai kuriose vietose", tačiau kitose ji - kaimynė ir partnerė.

Šaltiniai: euronews.com, bbc.com, rt.com, lrp.lt