NATO neužtenka pinigų, kad realizuotų planus Rytų Europoje

NATO norėtų padidinti savo gynybinę paruoštį ir mobilumą Rytų Europoje, tačiau aljansui trūksta pinigų ir logistinės infrastruktūros.

Kai spalio vidurį visų 28 NATO šalių štabų vadovai susirinko Vilniuje, tai turėjo tapti Aljanso jėgos simboliu ir aiškiu ženklu Rusijai. Tačiau susirinkimo rezultatai šiek tiek išblaivė susirinkusius. Planus sukurti tokią greitojo reagavimo sistemą, kuri buvo patvirtinta Vilniuje, po dviejų savaičių susirinkę NATO kariniai vadovei atmetė kaip nerealius. Penki tūkstančiai karių, kurie per 48 valandas bus pasiruošę koviniams veiksmams? Tai neįmanoma, pripažino generolai. Tokiu atveju, kariai turėtų „nakvoti apsivilkę uniformą“, pasakė generolas Martinas Dempsey, jungtinių JAV štabų komiteto vadovas.

Speciali priešakinė NATO grupuotė (Very High Readines Joint Task Force) gali atsirasti neanksčiau 2016 metų. O iki tol Rusijos atbaidymu užsiims savotiška šių pajėgų „lengvoji versija“. Šiam klausimui bus pašvęstas NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas vyksiantis sekančią savaitę. Realiai bus kalbama apie jau senai egzistuojančias greitojo reagavimo pajėgas (NATO Response Force, NRF).

Šių jėgų dalyvavimas koviniuose veiksmuose buvo aptartas prieš keletą metų – tuomet apie Ukrainos krizę nebuvo ir minties ir Rusija buvo laikoma „partneriu, pasiruošusiu taikai“. Per 30 dienų iki 25 tūkstančių karių turi būti pasiruošę perdislokavimui į bet kurį pasaulio tašką kartu su sunkiaisiais ginklais, tame tarpe ir tankais. Buvo vykdomi ir kariniai mokymai, tačiau realiuose kariniuose veiksmuose šios pajėgos nedalyvavo. Sausio 1d. greitojo reagavimo vadovybė, remiantis rotacijos principu, priklausys olandų-vokiečių korpusui. Štabas, kuriame yra apie 400 karių ir civilių tarnautojų, yra Miunsterio mieste Vokietijoje.

Dabar apie 5000 greitojo reagavimo karių turės sudaryti „ieties smaigalį“. Apie pilną kovinę parengti per 48 valandas jau niekas nebekalba – pasirengimo laikas padidintas iki 5 dienų. Tačiau ir tai karo vadams kelią galvos skausmą, ypač vokiečiams.

Visų pirma, visiškai neaišku kas dengs išlaidas. Šiuo metu NATO veikia principas, kuriuo remiantis išlaidas padengia šalis, kurios kariai naudojami konkrečioje operacijoje. JAV ir Kanada stengiasi atsikratyti atsakomybės perleisdamos ją europiečiams, tačiau šie paskutiniais metais mažino gynybos išlaidas ir jau veikia savo galimybių ribose. Todėl didžiausios Europos NATO šalys – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – aktyviausiai priešinasi tam, kad būtų skirta daugiau lėšų.

Tačiau be šių trijų šalių apie jokias greitojo reagavimo pajėgas negali būti ir kalbos, o juk rotacija, turi vykti kiekvienais metais. Tai reiškia, kad kol viena šalis vadovauja pajėgoms, kita šalis turi ruoštis ją pakeisti, o trečioji „ilsisi“ po ką tik įvykdytos misijos. Ir jei manyti, kad kalba eina apie būtent šias tris šalis, išeina, kad jos pastoviai turi turėti savo žinioje greitojo reagavimo pajėgas. O tai, žiūrint per išlaidų ir logistikos prizmę, jau „užduotis Herakliui“, kaip išsireiškė vienas JAV generolas.

Negana to, jei „ieties smaigalys“ tikisi būti pasiruošęs kovai bet kuriame Europos taške, tai šioms pajėgoms reikės pasirūpinti transporto nuoma gyvosios jėgos ir technikos pervežimui. Šie žmonės ir technika, praktiškai turi būti pasiekiami bet kuriuo paros metu. Tačiau vien tik „perdislokacijos mokymai“ kainavo 25 milijonus eurų. „Greitojo reagavimo pajėgų įkūrimas, greičiausiai simbolizuos aljanso ryžtą“, - kalba vienas iš NATO generolų. „Tačiau realiai niekas nemano, kad šios pajėgos bus kada nors panaudotos“.

O tai yra dėl to, kad klasikinės Rusijos agresijos prieš NATO šalis niekas nelaukia ir nesitiki. Pasak specialiųjų tarnybų, Kremlius neturi tokio pobūdžio politinių ketinimų, be to, jokių požymių kad Kremlius ruošiasi įsiveržti į Ukrainą kol kas nėra. O tie armijos daliniai, kurie sutelkti netoli Ukrainos sienos, negali užimti ir taip vadinamos Novorosijos. Maskva negavo laukto palaikymo Ukrainoje, sakė aukštas specialiųjų tarnybų pareigūnas ir patikino, kad Lugansko ir Donecko sričių gyventojai, esantys sukilėlių kontroliuojamoje zonoje, nerodo jokio entuziazmo, kai kalba pakrypsta apie susijungimą su Rusija.

Tuo tarpu, NATO šalyse vis dažniau skamba kritika dėl aljanso viešųjų ryšių ir darbo su visuomene. „Jie perduoda informaciją į žiniasklaidą, kuri teisinga tik 50%“, - pasiskundė vienos NATO šalies atstovas.

Anksčiau buvo tvirtinama, kad Ukrainos rytuose kovojo daugiau kaip tūkstantis Rusijos karių. Vėliau karinis NATO vadovas Europoje Filipas Bridlavas pasakė, kad jų ten tik 500. Praėjusios savaitės pradžioje jis jau kalbėjo apie „specialiąsias pajėgas ir reguliariąją Rusijos armiją“, o po kelių dienų pasitaisė, kad tai daugiausia „instruktoriai ir patarėjai“, bet ne koviniai junginiai.

Kritika taip pat girdima ir iš NATO šalių specialiųjų tarnybų. Tarnybų atstovai neigia paskutinių keleto savaičių NATO vadovybės grėsmingus pareiškimus apie „padidintą rusų oro pajėgų aktyvumą Europoje“. Pasak specialiųjų tarnybų, iš tikrųjų per pastaruosius metus rusų aktyvumas „pastoviai augo“, tačiau to nereikia sureikšminti. NATO oro erdvė nebuvo pažeista todėl, kad „rusai juk nėra kvailiai“.

Šaltinis: spiegel.de