Nauja Vyriausybė - nugalėtojai ir pralaimėtojai

Dabar jau akivaizdu, kad socialdemokratai ir antrą kartą “suvalgė” savo koalicijos partnerius ir artimiausius varžovus – Darbo partiją. Taip jau buvo 2004 metais, kai darbiečiai rinkimuose gavo net 30 nuošimčių rinkėjų balsų (t. y. 100 tūkstančių balsų daugiau nei socialdemokratai), tačiau realios įtakos Algirdo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje taip ir neturėjo, o vėliau ir visai pasitraukė iš koalicijos, palikdami socialdemokratus kadenciją baigti Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybe.

Ar Darbo partija iš valdančiosios koalicijos trauksis ir šią kadenciją - matysime dar šiais metais, kai Seimas atims (o tuo jau nebeverta abejoti) jos lyderių neliečiamybę.

Kaip elgsis Darbo partijos ministrai, jei pasijutę socialdemokratų išduoti darbiečiai vis tik nutartų trauktis iš valdžios – čia turbūt yra svarbiausias artėjančios dramos klausimas. Juk Prezidentė pasistengė, kad labiausiai politiškai patyrę ir tuo pačiu labiausiai su partija surišti darbiečiai – Loreta Graužinienė, Virginija Baltraitienė ir Kęstutis Daukšys nepatektų į Vyriausybę (ir tuo pačiu net ir Seime liktų „ant ledo“ – visos vietos ložėje jau išdalintos), o ministrais taptų plačiai visuomenei mažai žinomi veikėjai, kurie už šį netikėtą karjeros šuolį kažin ar patys savyje susigaudo, kam turi būti labiau dėkingi – Viktorui Uspaskichui ar užsienio kalbų egzaminatorei Daliai Grybauskaitei?

Ar kulminaciniu apsisprendimo momentu šie keturi netikėti ministrai nepasiųs, kaip buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kuo toliau savo partinių gimdytojų ir „vardan valstybės stabilumo“ toliau liks Vyriausybėje jau kaip Prezidentės ar socialdemokratų pasitikėjimo ministrai? Ypač tuo atveju, jei Viktorui Uspaskichui ir Vytautui Gapšiui bus uždėti antrankiai iškart po teismo nuosprendžio.

Būtent toks scenarijus šiandien atrodo labiausiai tikėtinas ir todėl jau dabar galima sveikinti D. Grybauskaitę laimėjus dvikovą su Darbo partija – jos nereikia net oficialiai uždrausti, ji pati išnyks dalį jos lyderių pasodinus už grotų, dalį labai subtiliai atitvėrus nuo valdžios, o žemesniems suteikus netikėtą galimybę pasukioti įsivaizduojamą vairą.

Reiktų sveikinti ir socialdemokratus, į kurių gretas „vardan valstybės stabilumo“ greičiausiai ir įsilies be vado likusi didžioji dalis Seimo darbiečių, taip išvengiant mažumos ar vaivorykštės vyriausybės.

Tačiau dviejų nugalėtojų politikoje ilgai nebūna, tad tolimesnės varžybos ne tik dėl reitingų, bet ir dėl realios įtakos valstybės valdyme tarp D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus yra neišvengiamos.

Naujos Vyriausybės programa, kurią reikėtų vadinti vartojimo skatinimo, o ne taupymo programa, leistų manyti, jog Prezidentė, dar prieš rinkimus gyrusi Andrių Kubilių ir jo diržų veržimo politiką, arba radikaliai keičia savo mąstymą, arba buvo priversta bent čia laikinai atsitraukti. Kaip yra iš tiesų, matysim, kokį Prezidentė pasirašys kitų metų valstybės biudžetą.

Kita vertus, labai tikėtina, kad D. Grybauskaitė šį atsitraukimą grindė ir grynai asmeniniais sumetimais – po pusantrų metų Prezidento rinkimai, didžioji dalis piliečių Seimo rinkimuose labai aiškiai parodė, kad pavargo nuo taupymo ir bedarbystės, tad gal geriau šiuo klausimu jai tyliai pastovėti „po medžiu“ – kam erzinti tautą trukdant Vyriausybei kelti minimalų atlyginimą? Juk bandymai atvirai kovoti su kairiųjų koalicija jau ir taip stipriai kirto per jos reitingus. Beje, panašų viešųjų ryšių žaidimą D. Grybauskaitė sužaidė ir praeitų metų pabaigoje – pradžioje Prezidentė su Vyriausybe buvo sutarusi balansuoti 2012 metų biudžetą nepilnai atstatant sumažintas pensijas, bet tam pasipriešinus Tėvynės sąjungos frakcijai Seime D. Grybauskaitė iškart pakeitė savo nuomonę ir viešai pareikalavo tos pačios Vyriausybės nebeskriausti vargšų pensininkų.

Panašių užkulisinių klaustukų dėl realių, o ne deklaruojamų naujos Vyriausybės veiklos krypčių lieka ir daugiau, nes visiškai neaišku, kuo baigėsi Prezidentės ir valdančiosios koalicijos derybos dėl naujos atominės jėgainės: Vyriausybės programoje jos nėra, tačiau tiek naujasis energetikos ministras, tiek Seimo pirmininkas kalba taip, lyg piliečiai šiuo klausimu nebūtų išsakę savo nuomonės – reikia įvertinti sutartis, pasikalbėti su partneriais ir tada spręsti.

Taigi naujoji Vyriausybė pagaliau prisiekė, jos naujoji programa (beje, didžia dalimi atrodanti visai patraukliai) patvirtinta, bet kokia Vyriausybės sudėtis bus po Šventų Kalėdų ir kokiais bėgiais ji riedės kitąmet - vis dar lieka politinėse miglose.

www.bernardinai.lt