Nauji Vladimiro Putino kariniai žaisliukai

(2018-03-03 „Iš savo varpinės“ laidos rašytinė versija)

Nepaisant to, kad Rusijos, o ypač jos vadovo Vladimiro Putino tema lietuviškoje žiniasklaidoje nuolatos nagrinėjama ir yra kone viena geidžiamiausia skaitytojų ir žiūrovų, deja, tenka pripažinti, kad šališkumas yra nuolatinis tokių publikacijų ar reportažų palydovas. Niekuo geresnė padėtis ir alternatyviosios medijos šaltiniuose, kur dažnai elgiamasi vaikiškai ir lyg pagal darželinuko principą „priš..ksiu į kelnes, kad tik auklei būtų blogiau“. Esą jei komercinė žiniasklaida V.Putiną peikia, tuomet alternatyviam šaltiniui jį reikia būtinai girti.

O juk procesai įdomūs net ir nebūtinai lyg sporto varžybose besąlygiškai palaikant vieną ar kitą „komandą“.

Kovo 18-ą dieną Rusijoje vyks eiliniai prezidento rinkimai. Tačiau apie juos nekalbėsime, nes baigtis jų aiški. Klausimas tik tas, kaip „perktarutas“ V.Putinas keis savo politiką po išrinkimo, o tiksliau patvirtinimo prezidento poste. Anokia paslaptis, kad dažnai pakartotinai išrinkti politikai pradeda elgtis kitaip nei iki šiol, nes įgauna galimybę teigti, kad viską pradeda nuo švaraus lapo. Na, tiesa, dar ir tuo pačiu gali neskausmingai perkratyti savo dvarą ir reikalui esant ant likusių už borto suversti visas nuodėmes. Tai anoks ypatingas Rusijos fenomenas – tai taisyklė, galiojanti tiek pas kaimynus, tiek pas mus Lietuvoje.

Taigi kovo 1-ą dieną V. Putino pranešimas Rusijos Federacijos Tarybai man pasirodė įdomus tiek tuo, kad pagal jį jau galima suprasti, kaip rusai gyvens su „senuoju naujuoju Putinu“, tiek į kokią kategoriją rinkėjų jis orientuosis per rinkimus. Tiksliau kuri kategorija turės iliustruoti per juos nežabotą entuziazmą, nes laimėjimas be (dovanokite už žodelį) „draivo“ būtų tolygus pralaimėjimui.

Nenoriu atpasakoti, ką savo pranešime jis kalbėjo, nes būtų ilgai ir labai nuobodu. Tačiau vis tik buvo dalis, kurį pasirodė labai įdomi. Naujos perspektyvios Rusijos ginkluotės pristatymas. Būtent šioji dalis sukėlė vienu metu ir V.Putino fanatikų džiaugsmą (kas, beje, atsispindėjo ir LT Facebook erdvėje), ir „rusai puola“ priepuolio paūmėjimą tiems, kas rusų tankų kas vakarą ieško po savo lova.

Pabandykime išsiaiškinti vis tik, kur V.Putino žodžiuose tiesa ir kur – įžūlus blefas. Kokia ginkluotė minėta? Pirmiausiai naujoji balistinė raketa „Sarmat“, kuri pakeis legenda jau tapusią raketą P-36M2 SS-18, pagal NATO klasifikaciją turinčią nieko gero nežadantį „Šėtono“ pavadinimą. Autonominiai nepilotuojami povandeniniai greitaeigiai laivai, galintys pavyti bet kokią povandeninę valtį ar laivą, aviacijos sistema „Kinžal“ su raketomis, kurių greitis x10 kartų viršija garso greitį ir pasiekiamas atstumas daugiau nei 2000 km, žemė-kosmosas-žemė sistema „Avangard“, na, ir „viršaus“ sparnuotos raketos su branduoliniu varikliu bei koviniai lazeriai. Kai kam vien sąrašas gali pasirodyti Apokalipsės prognoze. Tačiau…

Pirmiausiai aiškinantis, kas ir kaip, atmečiau visus šaltinius tiek su isterišku „Tuoj jankius sulyginsime su žeme“, tiek „Putinas melagis“. Ir paveikslas išryškėjo štai toks.

Iš viso to, kas buvo išvardinta, realiai į karinius dalinius bandymams perduota sistema „Kinžal“ . Nesiginčysiu dėl pateiktų techninių duomenų, tačiau akivaizdu, kad tai realiai veiksiantis dalykas. Kariškių teigimu, jis veiks su taip pat bandymų stadijoje esančiu SU-57 lėktuvu, tačiau dabar realiausias nešėjas yra modernizuotas MIG-31 patikimas, o eksploatacijoje net nuo 1975 metų ir net stipriai modernizuotas jau negali konkuruoti su naujausiais analogiškais lėktuvais. Tiesa, jam to ir nereikia, nes jo pagrindinė užduotis – naikinti taikinius iš didesnių atstumų, o geriausiai iš savo ar sąjungininkų kontroliuojamos teritorijos, kur tikimybė gauti atgal minimali.

Štai čia atkreipčiau dėmesį, kur pirmiausiai atliekami sistemos bandymai – Pietų Karinėje Apygardoje. Tai labai gerai parodo, kokiems tikslams ir kokioje kryptyje šioji sistema pirmiausiai planuojama taikyti. Tai lokaliniai karai prieš valstybes, neturinčias tinkamos priešlėktuvinės ar priešraketinės sistemos. O toliau, matyt, kaip pasiseks, nes, kaip minėjau, teiginiai apie x10 garso greičius – tai tik kariškių ir V.Putino teiginiai ir juos reikėtų vertinti atsargiai.

Akivaizdu ir tai, kad „Šėtonu“ vadinama balistine raketa bus keičiama. Vis tik eksploatacijos pradžia P-36M2 – tai 8-asis XX amžiaus dešimtmetis ir, be to, šioji raketa jau buvo modernizuota ankstesnės sistemos P-36M, eksploatuotos nuo 1970, versija. Diskusija specializuotose forumose vyko daugiausiai dėl to, kokioje stadijoje naujos sistemos diegimas yra. Parodytas vaizdo įrašas ir nuotraukos su languota raketa nustebino, nes yra įprasta rodyti ginklus vis tik „koviniame grime“, nes tai irgi propagandos dalis. Kodėl vis tik ji primena automobilį per saugumo testą? Pasirodo, taip atrodo raketos išmetimo iš šachtos bandymų metų, kad pagal juostas galimu būtų apskaičiuoti tiek starto greitį, tiek, jei bandymas nepavyks, bent jau kiek raketa išskrido.

Tokie bandymai, beje, yra vieni pirmųjų realaus dydžio raketoms ir, jei čia švieži kadrai, tikrai „Sarmat“ sistemos teks dar palaukti, ir gali būti, kad iki dar kitų „rinkimų“, kuomet V.Putinas galės raportuoti jau apie pirmus pilnaverčius paleidimus arba ne.

Priminsiu, kad sistemos projektavimo darbai prasidėjo dar 2004 metais ir įvertinant ženkliai sulėtėjusius, palyginus su TSRS laikais, ginkluotės diegimo tempus, neturėtume laikyti naujos sistemos atsiradimą jau įvykusiu faktu.

Nesukėlė didesnių ginčų tarp specialistų ir apžvalgininkų ir autonominių povandeninių sistemų kūrimo planai. Iš esmės nepilotuojamų sausumos kovinių ar inzinerinių mašinų, povandeninių laivų ar orlaivių projektavimas ir diegimas yra prioritetinė sritis ne tik Rusijoje, tačiau ir Izraelyje, ir JAV, ir net Kinijoje, kur pastarieji, beje, daro didžiulę pažangą. Ginčų nebuvo ir matomai dėl to, kad jokių konkrečių parametrų nei V.Putinas, nei kariškių šaltiniai nenurodė. Tad galima būtų drąsiai pridėti šitą anonsą prie svajonių ginklų, jei nebūtų aišku, kad tokie ginklai dabar yra prioritetiniai ir kažkokiame pavidale jie atsiras pas visus žaidėjus.

Beje, atkreipkite dėmesį, kad visos 3 mano išvardintos sistemos, kurios realiausiai gali atsirasti, yra puolamosios. Gynybine galima laikyti tik anonsuotas kovinių lazerių sistemas. Kurias taip pat galime drąsiai laikyti realiai įgyvendinamomis, nes šiems darbams jau daug metų. Bet apie jas atskirai nekalbėsime.

Na, o iš politinės pusės tai yra gana aiškus signalas. Bet, matyt, signalas V. Putinui pasirodė per silpnas ir jis nutarė palinksminti klausytojus kiek abejotinais būsimais „pasiekimais“ .

Pirmiausiai sistema „Avangard“, kuri, kaip teigiama, galės smogti, ir orbitos, ir lėkti x20 kartų greitesniu už garsą greičiu manevruodama tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumoje. Tai padarytų ją nepasiekiamą esamomis PRG priemonėmis. Iš esmės tai raketos ir sklandytuvo hibridas. Teorija gera, tačiau praktikoje iš karto siūlau pažvelgti ne į ginkluotę, o į taikią kosminę programą, kur grįžimas iš orbitos, kur taip pat naudojamas laisvo kontroliuojamo kritimo principas, tradicinė opi problema.

Prie technologijų, leidžiančių koreguoti nusileidimą, pvz., manevrais jau besileidžiant radikaliai pakeičiant nusileidimo vietą, dirbama kone nuo 1960-jų metų ir tai pavyko tik naudojant pilnaverčius daugkartinius kosminius laivus ir tai tik iš dalies. Kapsulės tipo aparatai ir toliau yra dirbtinis meteoritas su minimaliomis korekcijos galimybėmis. Be to, logiškiausias tokios sistemos naudojimas būtų tik jį naudojant nuolatinio iš nuolatinio budėjimo režimo (beje, idėja ne nauja). Ir reikia suprasti, kad branduolinės galvutės paleidimo taikos metu niekas netoleruos. 1967 metų Kosmoso susitarimas užkerta kelią bet kokio masinio naikinimo ginklo nuolatiniam bazavimuisi Žemės orbitoje. Karo atveju specialistai ją vertina kaip sudėtingai panaudojamą dėl iš esmės „kosminės“ infrastruktūros poreikio. Bet kokios mobilios raketų sistemos kritiniu atveju tampa pranašesnės ir, be to, ženkliai pigesnės. Ir, kas tikrai svarbu, ženkliai pigesnės.

Na, o patį „saldainiuką“ palikau pabaigai. Tai V. Putino teiginiai apie esą pradėtą projektuoti kovinę raketa su branduoliniu varikliu. Ties šita vieta jau pritilo ir sąžiningesni Rusijos propagandistai, tačiau garsiausiai užbliovė ura-patriotai, na ir tradiciniai abejotinų naujienų portalai. Pati šios raketos idėja nėra nauja. 1957 metais sausio 1-ą dieną Kalifornijoje startavo „Pluto“ projektas. Esmė jo paprasta: branduolinį variklį turintis nešėjas skraido labai žemame aukštyje labai dideliu greičiu ir pasiekęs priešą „apdalina“ jį branduolinėmis galvutėmis. Na, o kai jos baigiasi, arba skraido pažeme vien savo smūgio bangos jėga ir variklių radioaktyvia tarša naikindamas priešo gyvą jėgą ir vertybes, arba turėdamas savo galvutę išsitaško priešo teritorijoje. Nevarginsiu branduolinio variklio principo aprašymu, tačiau galiu pasakyti, kad techniškai realizuoti tokį projektą įmanoma. Tiesa, nepainiokite jau dabar kosmose naudojamus branduolinius variklius su tokia kovine sistema. Skraidant atmosferoje ir už jos ribų sistemų parametrai ir principai skiriasi maždaug kaip dviračio ir F1 bolido. Čia, beje, atsakymas, kodėl projektas, kuriam buvo išleista 260 mln. USD, kas tuomet buvo milžiniški pinigai, buvo sėkmingai uždarytas dar 1964 metais. Vien tokios raketos skrydis per savo teritorija taptų labai didelės radioaktyvios taršos šaltiniu. Beje, būtent dėl radiacijos buvo nutraukti ir kiti giminingi projektai, pvz., TSRS atominio lėktuvo, kuris iš esmės buvo tas pats tik dar sudėtingesnėje pilotuojamoje versijoje. Privalumas tokios sistemos – tai galimybė labai ilgą laiką vykdyti patruliavimą. Tik štai parodykite man vietą, kur neapsaugotas branduolinis reaktorius galėtų sukti ratus? Kodėl V. Putinas ištraukė ne tik JAV, bet ir TSRS atmestą technologiją?

Žinant informacinio karo principus, su „atomine“ raketa buvo kaip tik ir norima pasiekti mažai suprantančių populiariųjų medijų skaitytojų protus, nes jokių kitų sensacijų, be šių 2 paskutinių minėtų, kaip ir nebūta. Visa kita – tai logiška karinių technologijų raidos tąsa.

Ar mums reikia bijoti šių Rusijos ginklų? Pirmiausiai jų dar nėra, tad išankstines baimęs palikime jautrios sielos žmonėms. Na, o protaujantiems ir taip aišku, kad progresas nestovi vietoje ir mes nuolatos susidursime su vis naujomis grėsmėmis. Be to, reikia suprasti, kad išskirtinėmis teisėmis viską kontroliuojančio ginklo turėtojais buvo tik fantastinių filmų piktadariai. Na, ir A. Hitleris Antro Pasaulinio karo pabaigoje apie tokį svajojo. Realybėje jokia didžiojo ginklų penktuko valstybė negali pasiekti išskirtinių rezultatų.

Visą laidą žiūrėkite „Iš savo varpinės“ čia: