Naujos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos – smurto prieš moterį forma ir grėsmė jos ir kūdikio sveikatai

Kreipimasis dėl Seimo narių inicijuotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, Paskirtajam Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai

Vilnius
2016-12-05

Naujos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos – smurto prieš moterį forma ir grėsmė jos ir kūdikio sveikatai

Įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai smerkia Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

Seimo narių Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Astos Kubilienės, Povilo Urbšio, Dainiaus Kepenio, Algimanto Kirkučio, Aurelijaus Verygos ir kitų siūlomi įstatymo pakeitimai neigia mokslo pasiekimus, atima pacientų teisę rinktis, kelia grėsmę moterų sveikatai ir pasmerkia norinčias susilaukti vaikų moteris didesnėms kančioms ir brangesniam bei pavojingesniam nevaisingumo gydymui.  Jis turės neigiamų pasekmių ne tik nevaisingoms poroms, bet ir valstybei.

Naujos įstatymo pataisos įteisins eksperimentus su Lietuvos moterimis, akivaizdžiai sumažins nėštumo tikimybę po pagalbinio apvaisinimo, moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais ir chirurgines intervencijas. Be to, bus užkirsta genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.

Šių pataisų pasekmė taip pat gali būti daugiavaisis nėštumas. Į moters gimdą perkeliant tris embrionus kas trečia pora rizikuoja daugiavaisiu nėštumu. Motinai, besilaukiančiai trynukų ir dvynukų, ir naujagimiams tokiu atveju kyla nėštumo komplikacijos, priešlaikinio gimdymo grėsmė, pavojus tiek mamos, tiek kūdikio gyvybei, apsigimimų rizika. Taip pat iškyla cezario pjūvio neišvengiamybė.

Pažangiose Europos Sąjungos valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas. Kelią, kuriuo dabar eina Lietuva, jau išbandė ir Italija. Joje konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2004 metais, kuris dėl žalos motinai, naujagimiui ir visuomenei Italijos konstitucinio teismo po dešimtmečio buvo panaikintas.

Seimo narių peršamas kiaušialąsčių šaldymo metodas yra laikomas neefektyviu dar ir todėl, kad persileidimų dažnis naudojant kiaušialąstes yra didesnis nei naudojant embrionus. Apie psichologinius tokios baigties padarinius Seimo nariai net nekalba.  Be to, procedūros kaštai naudojant užšaldytas kiaušialąstes pagalbiniam apvaisinimui yra didesni.

Seimo nariai remiasi poros medikų, kurie apie problemą svarsto tik teoriniame lygmenyje, pasisakymais, o šiai nuomonei prieštarauja absoliuti dauguma medikų bendruomenės.

Šios įstatymo pataisos prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai, kurioje įtvirtinta nuostata, kad valstybė rūpinasi Lietuvos žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

Šios konservatyviausios Europoje nuostatos skatins gimstamumo mažėjimą ir tolesnį Lietuvos nykimą – Lietuvos piliečiai bus priversti ieškoti gydymo kitur ar tiesiog emigruoti. Nekalbant apie skurdžiau gyvenančius Lietuvos piliečius, kuriems tai būtų didelė finansinė našta.

Mes, žemiau pasirašiusieji, norime išreikšti vieningą poziciją – vienareikšmiškai pasisakome PRIEŠ nepagrįstą, skubotą bei pacientų interesus paminantį priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimą ar jo įsigaliojimo atidėjimą, kviečiame visuomenę reaguoti į tokias tamsuoliškas iniciatyvas, nes jos turės įtakos mūsų sveikatai, gyvenimams ir mūsų būsimiems vaikams.

Tai kritinis lūžis Lietuvos gyvenime, parodantis, kokį kelią pasirinks valstybė: ar bus vienodai paisoma visų piliečių interesų, ar jie bus ignoruojami dėl dalies Seimo narių nekompetencijos ir „vertybių".

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, žurnalistė ir laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas, humoristas Haroldas Mackevičius, žurnalistas Rytas Staselis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, delfi.lt vyr.redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, apžvalgininkas ir žurnalistas Rimvydas Valatka, žurnalistė ir laidų vedėja, politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė, „Swedbak" vadovė Dovilė Grigienė, žurnalistė ir laidų vedėja Nemira Pumprickaitė, žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė, žurnalo „Moteris" redaktorė Gražina Michnevičiūtė, LNK televizijos direktorė Zita Sarakienė, žurnalistė ir laidų vedėja, knygų autorė Beata Nicholson, Žurnalistė, laidų vedėja ir aktorė Beata Tiškevič, leidėja ir stilistė Agnė Jagelavičiūtė, edukologė Austėja Landsbergienė, žurnalistė ir laidų vedėja Rasa Tapinienė, žurnalistė ir laidų vedėja Lina Kairytė, žurnalistė ir laidų vedėja Daiva Žeimytė, „Invertors' Forum" vadovė Rūta Skyrienė, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė Rasa Karaliūtė, politologas Mindaugas Jurkynas, režisierė Giedrė Žičkytė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dainininkė Asmik Grigorian, dainininkė  Erica Jennings, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, Ekonomistas Nerijus Mačiulis, žurnalistė Inga Norkė, socialinė verslininkė, projekto moterims „Trys seserys" kūrėja Rima Olberkytė-Stankus, verslininkė Rūta Banytė, Stilistė Agnė Gilytė, komunikacijos ekspertė Aušra Prasauskaitė, Laidų vedėjas, aktorius ir visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas, žurnalistas Martynas Starkus, žurnalistas Aurimas Perednis, fotografė Monika Požerskytė, VŠĮ „Geros valios projektai" vadovė Inga Langatė, „Cosmopolitan" žurnalo vyr. redaktorė Violeta Kalikauskienė, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, rašytoja Vaiva Rykštaitė (Justė Vinder), kūrybos agentūros „AdMajesty" bendrasavininkė, tinklaraštininkė bei žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, grafikė, juvelyrikos dizainerė Jurga Lago ir daugelis kitų.