Ir vėl dangaus platybėj žvaigždės kosės
Abiem akim skenuodamos visus:
Apie Naujuosius jau beveik ant nosies,
Ir kas be ko – į valdžią rinkimus.
Pro lentomis užkaltą laisvės langą
Seime pasidabruotom vinimis,
Kol elektra ir dujos nepabrango
Žiūriu – dievuliui tiesiai į akis.
Nutrūkusi nuo senio šalčio rankos
Snieguolė, jau suglamžytos tautos,
Poezijos debatams pasirengus
Sakys man: – Dzin ką žmonės pagalvos.
Ištirps ne ji. Ištirpsiu aš kaip ledas
Kiekvieną kart. Naujųjų Metų svaiguly.
Tarp mūsų kalbant, taip ir neatpratęs,
Gyvom raidėm, gyvam sniege, gyvai rašyt.
