Nausėda EVT davė nurodymus, ką greičiau privaloma padaryti dėl Ukrainos pergalės

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda dalyvavo neformalioje, istorinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kuri vyko Danijos sostinėje Kopenhagoje.

Pagrindinės susitikimo temos – Europos saugumas ir gynyba bei tolesnis paramos Ukrainai stiprinimas.

Kreipdamasis į Europos valstybių lyderius, valstybės lyderis pabrėžė, kad „Rusija išlieka tiesiogine grėsme ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai“.

Vyriškis susirinkusius informavo, „šiuo metu ES rytinė siena yra labiausiai pažeidžiama, todėl ją būtina stiprinti nedelsiant“.

„Lietuva vieningai stovi šalia Danijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos, kurios susiduria su oro erdvės saugumo iššūkiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad liepą mūsų oro erdvę du kartus pažeidė Rusijos bepiločiai orlaiviai. Šis eskalavimas rodo nuolatinį ir pavojingą provokacijų didėjimą, reikalaujantį tvirto ES atsako bei gebėjimo efektyviai atgrasyti nuo tolesnių veiksmų“, - atskleidė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad „naujos Europos Sąjungos iniciatyvos dėl rytinio flango stebėjimo ir dronų aljanso su Ukraina turi kuo greičiau tapti realiomis ES programomis, užtikrinant tinkamą finansavimą“.

„Be to, būtinas didesnis lankstumas įtraukiant Jungtines Amerikos Valstijas ir kitus sąjungininkus į pagrindinius Europos gynybos projektus. Esama saugumo situacija reikalauja skubaus ir efektyvaus karinio mobilumo užtikrinimo visoje Europoje“, - nurodė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje, politikas paragino kuo greičiau priimti 19-ąjį sankcijų paketą, kuris jau ilgą laiką nepriimtas, nors jau seniai buvo žadėta priimti.

G. Nausėda taip pat nurodė greičiau paimti Rusijos užšaldytus aktyvus ir atiduoti Ukrainai.

„Ukraina šiuo metu yra pirmoji ir svarbiausia Europos gynybos linija“, - susirinkusiems priminė valstybės vadovas.

Skelbiama, kad Lietuva Ukrainai skyrė apie 1 mlrd. eurų karinei paramai ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis įsipareigojo kasmet skirti bent 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kiek iš viso tiksliai pinigų nukeliavo Ukrainai, tikslio informacijos nėra.

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į klausimą dėl spartesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą.

„Privalome kuo greičiau pradėti derybas, o 2030 metus nustatyti kaip tikslinę narystės datą. Ukraina ir Moldova turi judėti kartu“, - nurodė Lietuvos lyderis.

Ekspertai.eu primena, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę ir nepriklausomybę.

Lietuvos politikos lyderiai yra ne kartą informavę, kad mus tenkina tik pergalė fronto linijoje Ukrainos teritorijoje, o Ukrainos sienos privalo būti atstatytos tokios, kokios buvo 1991 metais.

Lietuva ne kartą yra nurodžiusi, kad po pergalės fronto linijoje Rusija privalės sumokėti Ukrainai reparacijas, o Rusijos prezı̇̀dentas Vladimiras Putinas privalės būti teisiamas Hagos tribunole, o taip pat ir Lietuvos aktyvistų – Ewelinos Dobrowolskos ir Dainiaus Žalimo – inicijuojamame naujajame Tribunole, skirtame specialiai V. Putinui.

Lietuva jau ne pirmus metus demonstruoja pasaulinę lyderystę ir padeda aktyviai atstatyti Ukrainą, skiria milijardinę finansinę paramą, procentą nuo BVP, taip pat karinę bei visą kitą reikalingą paramą.

Ukrainos pakvietimas į NATO ir pergalė prieš Rusija – strateginis Lietuvos tikslas, kuriam nebus daroma jokių kompromisų.

„2025 metais Lietuva ir toliau tvirtai sieks pagrindinių tikslų – saugumo ir gynybos stiprinimo, Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją, stipresnio Euroatlantinio ryšio“, - yra informavęs ir Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Vladimiras Zelenskis yra sukūręs ir pristatęs pasauliui 3 planus – Taikos, Pergalės bei Ištvermės.

Susiję:

Nausėda kalbėdamas apie Ukrainos pergalę, informavo apie jos būtinybę persigrupuoti

Ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką

Nausėda Briuselyje informavo, kad Lietuvos žmonės pilnai remia Ukrainos Pergalės planą

Dėl Ukrainos pergalės fronto linijoje, Landsbergis su Nausėda tvirtai surėmę alkūnes