Nausėda gelbės Lietuvą nuo bėdų taip, kaip sėkmingai išgelbėjo nuo COVID-19

Gerovės valstybės kūrėjo Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo rudens sesijos pradžios proga
 

G. Nausėda penkiaspalvės fone LR Seime.

Gerbiami Seimo nariai,

sveikinu Jus susirinkusius į Seimo rudens sesiją.

Lietuvos valstybė, kaip ir visa Europa, šiandien stovi ant vienos sudėtingiausių žiemų slenksčio. Du Rusijos karo prieš demokratinį pasaulį frontai – kruvinasis Ukrainoje ir energetinis Europoje – iš esmės keičia nusistovėjusią tvarką ir reikalauja ypač greitos reakcijos bei taiklių sprendimų.

200 Rusijos invazijos į Ukrainą dienų, 200 didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo okupantui dienų aiškiai rodo mums, kad privalome maksimaliai sparčiai didinti Lietuvos gynybos pajėgumus.

Šiandien Ukraina kaunasi ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę. Ji suteikia mums laiko – tikriausiai brangiausio šiandien resurso – pasiruošti bet kuriems ateities scenarijams.

Pasaulis keičiasi. 2,5 proc. BVP, kuriuos Lietuva šiemet skiria gynybai, pernai atrodė kaip nepasiekiamos lubos. Šiandien tai yra grindys, ant kurių stovėdami turime žvelgti aukštyn.

Privalome modernizuoti Lietuvos kariuomenės ginkluotę, privalome gerinti infrastruktūrą, privalome atlikti namų darbus tam, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikime priimti sprendimai.

Turime suprasti – energetinė krizė, kurioje šiandien atsidūrė Europa, yra to paties Rusijos karo Ukrainoje dalis. Antrasis frontas, skirtas valiai, vienybei palaužti. Priversti Europą suabejoti vertybėmis ir grįžti prie Realpolitik.

1990 m. Lietuva jau buvo patyrusi byrančios imperijos ekonominę blokadą. Mes puikiai žinome, kokių desperatiškų veiksmų gali imtis sužeistas žvėris, ir esame jiems pasiruošę. Vieni geriausiai Europoje.

Nepriklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro, naftos ir dujų terminalai, energetinės jungtys su Europa leidžia ne tik atlaikyti šantažą, bet ir padėti kitiems.

Tačiau lygiagrečiai turime sąžiningai pasakyti sau – elektros generacijos namų darbai pradėti ruošti pernelyg vėlai ir šiandien mokame to dešimtmečius trukusio delsimo kainą.

Šiandien delsti nebegalime, valstybės pareiga – ištiesti pagalbos ranką gyventojams ir verslui. Taip, kaip ištiesėme ją COVID-19 pandemijos metu ir išsaugojome Lietuvos ekonomiką.

Esu įsitikinęs – tai toks pat nacionalinio saugumo klausimas kaip ir šalies gynybos pajėgumų stiprinimas.

Todėl antikrizinis energetikos planas ir 2023 m. valstybės biudžeto rengimas bus svarbiausias šios Seimo sesijos klausimas, į kurį susitelkti kviečiu ir valdančiuosius, ir opoziciją.

Nuo to, kokias pagalbos priemones gyventojams ir verslui paruošime, nuo to, kaip efektyviai tos priemonės veiks, priklausys Lietuvos ateitis ne tik 2023-iaisiais, bet ir dar keletą metų į priekį.

2009 m. rinkomės griežto taupymo kelią, o Lietuvos ekonomika smigo į gilią duobę. 2020-aisiais pasirinkome valstybės pagalbos žmonėms ir verslui kryptį, o Lietuvos ekonomika tapo geruoju pavyzdžiu visoje Europos Sąjungoje.

Šiandien Lietuva yra kur kas geresnėje padėtyje nei buvo prieš 13 metų. Tvarūs valstybės finansai leidžia padėti tiems, kas šiandien jaučia didžiausią spaudimą.

Tačiau mums reikia tikslių, veiksmingų ir, svarbiausia, greitų sprendimų. Todėl linkiu visiems susitelkti į tai, kas yra visų svarbiausia, – Lietuvos valstybės stiprinimą ir pagalbą žmonėms.