Nausėda informavo, kad Lietuva eina savo tempu, o taip pat lyderiauja pasaulyje remiant Ukrainą

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda tęsdamas kasmetinę tradiciją susitiko su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais.

Renginio metu valstybės vadovas aptarė svarbiausius pastarųjų metų pasiekimus, iššūkius bei diplomatijos vaidmenį ženklių pokyčių pasaulyje akivaizdoje.

Kalboje valstybės lyderis apžvelgė vidaus ir užsienio politikos aktualijas, ypatingą dėmesį skirdamas valstybės saugumo ir atgrasymo klausimams.

Daug dėmesio skirta paramai Ukrainai ir Lietuvos vaidmeniui tarptautinėse organizacijose.

Investicijų didinimas į vietinę atgrasymo pramonę bei plečiamas bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais taip pat buvo aptarti.

„Galėjome tikrai oriai jaustis ką tik įvykusiame Hagos NATO viršūnių susitikime, kur buvo patvirtintas istorinis Aljanso įsipareigojimas didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP iki 2035 m. Lietuva eina savo tempu: 5 proc. BVP gynybai pasieksime jau kitąmet. Turime ir toliau siekti įtikinti savo sąjungininkus, ypač esančius toliau į vakarus ar pietus, kad Rusijos agresyvūs ketinimai – ne retorika, o realybė, ir nė viena Europos šalis negali jaustis saugi, būdama nepasirengusi“, - susirinkusiems pasakė G. Nausėda.

Pranešama, kad vyriškis savo kalboje taip pat aptarė reikšmingus Lietuvos pasiekimus ekonomikos ir energetikos srityse.

Prezidentūra skelbia, kad „didelis dėmesys skirtas ir Lietuvos lyderystei remiant Ukrainą kovoje su Rusijos agresija“.

„Europa turės prisiimti didesnę atsakomybę už Ukrainos ateitį. Lietuva pasirengusi ir toliau rodyti pavyzdį“, – sakė šalies vadovas.