Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda sukvietė Seimo, Ministrų kabineto narius, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovus aptarti Lietuvos ekonominę padėtį ir politinį atsaką į recesiją.
Susitikime aptarta dabartinė šalies ekonominė situacija, kurią, pasak valstybės lyderio, reikia vertinti ramiai, bet rimtai.
Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį susitraukė, šalyje fiksuojama techninė recesija, išaugusios žaliavų kainos sumažina Lietuvos gamintojų konkurencingumą, transporto sektorius patiria iššūkių dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, o šalies gyventojus, nepaisant atlyginimų augimo, paveikė infliacija.
Šalies vadovas pabrėžė, kad „Lietuva neturi prabangos BVP mažėjimui, nes vis dar esame Vakarų ekonominį lygį besivejanti valstybė, tad šalies ūkis turi toliau augti ir artėti prie pažangiausių pasaulio ekonomikų, jei nenorime atsidurti užstrigusių pajamų spąstuose“.
„Turime nedelsdami pradėti galvoti apie kitokią ekonominės politikos trajektoriją, nei buvo iki šiol, ir rinktis proaktyvią išėjimo iš recesijos strategiją, paremtą anticikliniais atsakingų valstybės institucijų veiksmais“, - informavo G. Nausėda.
Jis nurodė, kad „visų pirma svarbu principingai atsisakyti intencijų didinti mokestinę naštą vidurinei šalies klasei ir kuo skubiau įtvirtinti mokestines paskatas investicijoms augti“.
„Nėra labiau pagrįsto laikotarpio masiškai sutvarkyti blogos būklės šalies kelius, nei tai darant per recesiją“, - atskleidė G. Nausėda.
Susitikime diskutuota apie svarbą suplanuoti naujas priemones krintančios šalies pramonės konkurencingumui atsigauti skatinant eksportą, padedant apsirūpinti žaliavomis, užtikrinant stabilius energijos kaštus, priemones darbuotojams išsaugoti.
G. Nausėda taip pat išreiškė didelę viltį, kad Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pateiks konkrečias paramos priemones šalies pramonei.