Nausėda nurodė vadavietę-bunkerį, kuriame dirbo ir Lietuvos prezidentas, išsaugoti ateities kartoms

Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda, baigdamas darbo dieną Jurbarko rajone, lankėsi prie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės-bunkerio Šimkaičių miške.

Valstybės lyderis padėkojo žmonėms, kurie savo asmeniniu rūpesčiu tvarko ir prižiūri šią Lietuvos laisvės kovotojų atminimui labai svarbią vietą, rengia čia Lietuvos partizanams ir jų vadui, ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu vadinamam J. Žemaičiui-Vytautui skirtus minėjimus bei iškilmes.

„Šių dienų geopolitiniame kontekste ypač svarbu ugdyti jaunąją kartą kalbant apie pilietiškumo ugdymą, pilietinio saugumo stiprinimą ir istorinės atminties aktualumą“, - susirinkusiems pasakė G. Nausėda.

Pasak vyriškio, „turime padaryti viską, kad Lietuvos partizanų atminimas būtų gyvas, o su jų kova susijusios atminties vietos būtų žinomos ir gerbiamos“.

Jis pažymėjo, kad paskutinė J. Žemaičio-Vytauto vadavietė nėra deramai sutvarkyta, įveiklinta, nėra pritaikyta saugoti gyvąją istorinę atmintį.

„Atsakingos vietos ir centrinės valdžios institucijos privalo susitelkti ir koordinuotai veikdamos tinkamai sutvarkyti, platesniam lankymui ir žinomumui pritaikyti bei ateities kartoms išsaugoti paskutinę J. Žemaičio-Vytauto vadavietę-bunkerį, vieną svarbiausių Lietuvos laisvės kovų paveldo objektų“, - nurodė G. Nausėda.

2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.