Nausėda pasitarime pranešė, kad „kilus grėsmei turime veikti žaibiškai“

G. Nausėda niekada nepraleidžia progos užsilipti ant karinės technikos ir žvelgti į tolį.

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, neokomas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda Prezidentūroje su atsakingų institucijų vadovais aptarė nacionalinio saugumo klausimus, pagrindinis iš jų – dronų keliama grėsmė ir jos eliminavimas.

Valstybės lyderio teigimu, „intensyvėjant karo veiksmams Ukrainoje ir naudojant vis daugiau bepiločių orlaivių, intensyvėja elektroninė kova neutralizuojant dronus“.

Pasak vyriškio, „tai kartu reiškia gerokai išaugusią tikimybę sąmoningiems arba atsitiktiniams kovinių dronų įskridimams į mūsų šalies teritoriją“.

„Lietuvoje jau fiksuoti incidentai įpareigoja mus būti tinkamai pasirengusius padaryti viską, kad eliminuotume dronų grėsmę nuo pat jos atsiradimo momento. Sutvarkėme sienos apsaugą – galime ir turime sutvarkyti oro erdvės apsaugą“, - susirinkusiems pasakė G. Nausėda.

Jo vertinimu, „incidentas su dronu išryškino spragas dėl jo fiksavimo ir tikslios vietos nustatymo, gyventojų informavimo, nuoseklios ir patikimos informacijos pateikimo bei kitas, kurias būtina taisyti“.

Lietuvos vadovo žodžiais, akivaizdu, kad reikalingi skubūs sprendimai aprūpinant institucijas reikiamomis techninėmis priemonėmis, skirtomis dronams neutralizuoti.

„Kilus grėsmei turime veikti žaibiškai, o ne diskutuoti, kas ir ką turėtų daryti“, - atskleidė G. Nausėda.

Pasitarime dalyvavo Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos kariuomenės vadas Romualdas Vaikšnoras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos vadovybė.

Ekspertai.eu primena, kad Rusijos karinė invazija į Europos Sąjungos ir NATO valstybes turėtų įvykti 2030 m., vėliau buvo patikslinta, kad 2029 m. Taip pat buvo informuojama, kad Rusija galėtų pulti ir 2028 m. Artimiausia iki šiol skelbta data, kada Rusija gali pradėti puolimą – tai 2027-ieji.

Keli susiję:

Paankstinta data: Vokietija privalo būti pasirengusi kariauti su Rusija nuo 2027 metų

Rusijos karinei invazijai artėjant, Nausėda ragina Airijos lietuvius grįžti į Lietuvą

Vokietijos karių šeimos bus didesnio Lietuvos saugumo garantas, kai Rusija pradės karinę invaziją