Nausėda su Cavo Dragone aptarė karinę pagalbą Ukrainai

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku Giuseppe Cavo Dragone.

Susitikime aptarti Lietuvos ir NATO rytinio flango saugumo klausimai, investicijos į atgrasymą, oro gynybos stiprinimas, sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje, karinė pagalba Ukrainai.

Valstybės lyderis pabrėžė, kad „Lietuva – atsakinga sąjungininkė, reikšmingai investuojanti į gynybą, stiprinanti viso regiono saugumą“.

„Lietuva yra patikima sąjungininkė – gynybai kitąmet planuojame skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iki 2030 m. investuodami į gynybą nuo 5 iki 6 proc. BVP, mes įgyvendinsime savąją NATO pajėgumų dalį“, - informavo G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad „NATO rytinio flango ir konkrečiai Baltijos šalių saugumas dėl jų strateginės padėties Aljanse yra gyvybiškai svarbus veiksnys atgrasant galimą Rusijos agresiją“.

G. Nausėda pristatė NATO karinio komiteto pirmininkui Lietuvos prioritetus – iki 2030 m. sukurti visiškai parengtą nacionalinę diviziją ir iki 2027 m. pabaigos priimti Vokietijos šarvuotąją brigadą.

Susitikime daug dėmesio skirta NATO kolektyvinės gynybos ir Lietuvos nacionaliniam prioritetui – oro gynybai.

Šalies vadovas su NATO karinio komiteto pirmininku taip pat aptarė sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje ir tolesnę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos gynyba yra ir mūsų gynyba, todėl Lietuva yra visiškai įsipareigojusi toliau teikti Ukrainai karinę paramą, kurios finansinė išraiška sieks ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos BVP per metus.

Ką G. Nausėdai pasakė G. Cavo Dragone, Prezidentūra neskelbia.