Nausėdos Budrys nurodė Iranui rinktis diplomatinį kelią ir informavo apie Lietuvos pasiekimus dėl 5 proc. Rusijos atgrasymui

Lietuvos diplomatijos Kęstutis Budrys Briuselyje dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) aptaria paramą Ukrainai, padėtį Artimuosiuose Rytuose, sankcijas Rusijai bei blogėjančią padėtį Sakartvele (buvusi Gruzija – ekspertai.eu past.).

„Branduolinį ginklą besigaminantis Iranas, žinoma, yra egzistencinė grėsmė Izraeliui ir didelė grėsmė visai tarptautinei bendruomenei. Turime to išvengti, ir langas, kai dar galime tai padaryti, užsidaro. Mes raginame imtis diplomatinių veiksmų ir spausti Iraną pasirinkti taikų kelią“, - prieš susitikimą žurnalistams pasakė K. Budrys.

Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje politikas akcentavo, kad Europa turi įrodyti besilaikanti savo žodžio.

„Praėjo jau 140 dienų nuo tada, kai Ukraina sutiko su besąlyginėmis paliaubomis, 44 dienos nuo gegužės 9-ąją išsakyto spaudimo Putinui: jei nebus pasiektos besąlygiškos paliaubos, Europa imsis griežtų sankcijų. Todėl turime sutarti dėl 18-ojo sankcijų paketo su energetika, apimančio šešėlinį laivyną, abu „NordStream“ dujotiekius bei kitus sektorius. Jei dabar to nepadarysime, ateityje nebus patikimų ultimatumų“, - atskleidė K. Budrys.

URT vykstant NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, Lietuvos diplomatijos vadovas pasisakė ir apie laukiamus sprendimus Hagoje.

„Laukiame istorinio sprendimo – 5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai, tačiau turime būti ambicingesni dėl šio tikslo įgyvendinimo. Dabartiniai terminai nėra pakankamai ambicingi, mūsų siekis – išsikeltus tikslus įgyvendinti iki 2030 m., Lietuvoje peržengsime 5 proc. jau ateinančiais metais“, - informavo K. Budrys.

Vyriškis taip pat pabrėžė, kad Lietuvai NATO viršūnių susitikime svarbu ir dar kartą užtvirtinti, kad pagrindinė tiesioginė ilgalaikė karinė grėsmė yra Rusija.

Susiję:

NATO susitarė dėl Rusijos atgrasymui skirtų 5 proc., tačiau Ispanija pareiškė, kad to nesieks