Nebegalime paneigti to, kad Kremliaus propaganda taikosi į mūsų institucijas ir visuomenę

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) griežtai pasmerkė Rusijos, Kinijos ir kitų šalių skleidžiamą dezinformaciją siekiant pakenkti demokratijai. Jie pasiūlė stiprinti ES pajėgumus su ja kovoti, taip pat griežčiau reguliuoti technologijų bendroves.

Rezoliucijai pritarė 489 EP nariai, nepritarė 148, o susilaikė 30. Europarlamentarai griežtai smerkia „vis agresyvesnius“ propagandinius užsienio šalių veiksmus, kuriais siekiama pakenkti „Europos demokratinių valstybių normatyviniams pagrindams ir principams bei visų Rytų partnerystės šalių suverenitetui“, taip pat daryti įtaką rinkimams ir paremti ekstremistų judėjimus.

Siūloma priimti ES teisės aktus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, ir juose numatyti galimas tikslines sankcijas užsienio subjektams už dezinformacijos kampanijų organizavimą ir įgyvendinimą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina griežčiau reguliuoti socialinės medijos, internetinio bendravimo ir paieškos sistemų teikėjus siekiant užtikrinti jų turinio skaidrumą. Jų nuomone, informacinių technologijų bendrovės turėtų būti įpareigotos sparčiau nustatyti dezinformaciją ir veiksmingiau su ja kovoti: neskatinti jos finansiškai, griežčiau tikrinti naudotojų tapatybę ir šalinti botnetus, taip pat sparčiau šalinti melagingas naujienas bei neapykantą kurstantį turinį.

Europarlamentarai su nerimu pažymi, jog kai kurios ES valstybės vis dar neigia dezinformacijos bei priešiškos propagandos egzistavimą. Visos Sąjungos šalys raginamos pripažinti šią problemą, įvertinti jos mastą bei imtis aktyvių priemonių. Priešiškos propagandos atvejai ir dezinformacijos kaltininkai turėtų būti viešai skelbiami, o apie jų siekiamus tikslus – išsamiai paaiškinama visuomenei, įsitikinę europarlamentarai.

Europarlamentarai ragina valstybes rinkimų įstatymuose atsižvelgti į galimas dezinformacijos, kibernetinių nusikaltimų ir žodžio laisvės pažeidimų grėsmes vykstant balsavimui, taip pat veiksmingai užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą. Savo ruožtu EP primygtina prašo valstybių aktyviai investuoti į švietimą, „kad būtų pagerintas piliečių gebėjimas nustatyti dezinformaciją ir į ją reaguoti“.

Savo ruožtu siūloma skubiai performuoti ES Rytų Strateginės komunikacijos darbo grupę į visavertį vienetą arba netgi didesnę struktūrą Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT), taip pat suteikti pakankamai lėšų ir personalo EIVT strateginės komunikacijos padaliniams.

„Dezinformacija nuodija mūsų širdis ir protus. Nebegalime paneigti to, kad priešiška Kremliaus propaganda taikosi į mūsų institucijas ir visuomenę, ir tai yra platesnės strategijos dalis. Laimė, turime patirties, ryžto ir vienybės kovoti su tokia veikla. Mūsų atsako sėkmė priklauso nuo atsparios visuomenės, skaidrios žiniasklaidos ir pluralizmo, išvengiant cenzūros“, – pažymėjo EP pranešėja Anna Elżbieta Fotyga (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija).

Antradienį EP taip pat balsavo ir už priemones, skirtas pažaboti netinkamą asmens duomenų naudojimą prieš gegužę rengiamus EP rinkimus. Su Taryba jau suderintas teisės aktas numato galimybę skirti baudas Europos politinėms partijoms ar fondams, kurie sąmoningai pažeidžia duomenų apsaugos įstatymus mėgindami daryti įtaką rinkimų rezultatams. „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalai parodė, kad netinkamas asmeninių duomenų naudojimas gali pakenkti demokratijai ir laisviems rinkimams.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje