Remdamasis Drąsiaus Kedžio lavono specialisto išvadų duomenimis, nepriklausomas ekspertas davė tokią išvadą:1. D.Kedžio mirties priežastis yra asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Skrandžio turinio aspiracija yra agoninis fenomenas, kurį sukėlė asfiksijos uždarius kvėpavimo takus vandeniu, vystymasis. Skrandžio turinio aspiracija turėjo įtakos asfiksijai (uždusimui), tačiau ši įtaka pasireiškė tik terminalinėje stadijoje, todėl skrandžio turinio aspiracija mirties priežastimi nevertinama.
2. D.Kedžiui konstatuota:
2.1. Kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose. Ši kraujosruva išsivystė šios kūno srities trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasėkoje. Pagal šio sužalojimo morfologiją apibūdinti žalojančio daikto identifikacinių savybių negalima. Ši kraujosruva išsivystė dviejų valandų iki mirties laikotarpyje, galimai prieš pat mirtį. Ši kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.
2.2. Kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine (...=2.1). Vien tik pagal šių kraujosruvų aprašytus morfologinius požymius nustatyti jų padarymo laiko negalima, tačiau vertinant duomenų visumą, tikėtina, kad šios kraujosruvos išsivystė tuo pat metu, kaip ir kiti konstatuoti kaktos ir veido sužalojimai.
2.3. Daugybiniai odos nubrozdinimai kaktoje ir veide. Šie sužalojimai padaryti briaunomis daugybinių dinaminių įvairių krypčių kaktos ir veido kontaktų pasėkoje. Tikėtina, kad šie nubrozdinimai išsivystė D. Kedžio veidui ir kaktai kontaktuojant su ant žemės paviršiaus buvusiais įvykio vietoje aprašytais objektais: „senomis sudžiūvusiomis žolėmis, nendrių (švendrių) stiebais ir lapais, kitokių žolių liekanomis, sausomis medžio šakomis." Įvairios nubrozdinimų kryptys, jų išplitimas atmeta susižalojimo griūvant tikimybę.
Tikėtina, kad D. Kedžio galva veidu žemyn buvo spaudžiama prie žemės iki pat mirties ir sužalojimai išsivystė agonijos metu vykstant traukuliams - t. y. nesistemingiems nevalingiems galvos judesiams. Taigi pagrįstai labiausiai tikėtinas šių sužalojimų padarymo laikas – laikotarpis prieš pat mirtį ir agonijos periodas. Taip pat, sprendžiant pagal kai kurių sužalojimų gilumą bei lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jie išsivystė be pašalinės jėgos spaudimo - t. y. vienintelė veidą ir kaktą prie žemės spaudusi jėga buvo galvos svoris. Konstatuoti nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.
2.4. Odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje. Šio sužalojimo mechanizmas, laikas ir kvalifikacija analogiški kitų nubrozdinimų mechanizmui, laikui ir kvalifikacijai.
3. D.Kedys mirė 12-36 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje.
4. Drąsiaus Kedžio lavono kraujyje iš kaklo venų rasta 3,07%o (promilės) etilo alkoholio, kraujyje iš kojų venų rasta 2,90%o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,65%o (promilės) etilo alkoholio, stiklakūnyje iš dešinės akies rasta 3,33%o (promilės) etilo alkoholio, stiklakūnyje iš kairės akies rasta 3,46%o (promilės) etilo alkoholio.
5. Drąsiaus Kedžio lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žarna bei kepenyse su inkstu) ir skrandžio turinyje rasta bromazepamo bei pėdsakai diazepamo ir oksazepamo.
Kraujyje rasta bromazepamo, diazepamo ir nordazepamo. Šlapime rasta pėdsakų lorazepamo. Visuose vidaus organuose ir skrandžio turinyje barbitūratų, fenotiazinų, pirazolono grupes junginių, amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino ir klofelino nerasta.
Kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. Šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta.
6. Savigynai būdingais sužalojimais laikomi plaštakų ir dilbių sužalojimai, o duomenų apie tokius nėra, išskyrus vieną, kuris aptartas išvados 2.4 punkte.
7. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai įtakos savarankiškų veiksmų galimybei neturėjo.
Specialisto išvadoje Nr.M12/10- M 589/10 (01) teiginiai aptarti atsakant į antrą klausimą.
Atsakymas į papildomą klausimą: vemiant gulint kniūpsčiam nesusidaro sąlygos skrandžio turiniui kauptis gerklose, ryklėje, nosiaryklėje, burnoje, taigi nesusidaro sąlygos vėmalų masių aspiracijai. Taigi galima teigti, kad gulima kniūpsčiam padėtis yra nebūdinga mirčiai nuo asfiksijos aspiravus skrandžio turinį.
Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų (Jono Mindaugo Paliulio, Romo Raudžio, Sigitos Bielevičienės, Leono Gogelio, Jolantos Majauskaitės – Čobot) specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nurodyta:
1. Drąsius Kedys mirė nuo mechaninės asfiksijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetinkūniais - žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu. Tai patvirtina sausas žolės (švendrės) lapas kvėpuojamojoje gerklėje, skrandžio turinys kvėpavimo takuose, pilnai užpildantis pagrindinius, segmentinius ir smulkius plaučių bronchus bei kiti mechaninės (obturacinės) asfiksijos požymiai.
2. D. Kedžio lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele (mažesne nei 1 cm skersmens) kraujosruva dešiniajame paakyje. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Šie sužalojimai padaryti po nakties, į ką nurodo sužalojimų lavone nebuvimas jo apžiūros radimo vietoje metu ir priešmirtinės reakcijos nebuvimas sužalotuose veido audiniuose. Todėl šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo mąstą nekvalifikuojami. Nedidelis randas kairės rankos nykštyje yra nemažiau kaip metų senumo, jokio ryšio mirtimi neturėjo.
3. D. Kedys mirė maždaug prieš 1- 1,5 paros iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2010-04-17. 14 val.). Į tai nurodo ankstyvųjų lavoninių reiškinių (lavoninio atvėsimo, lavondėmių, lavoninio sustingimo) pasireiškimo laipsnis lavono apžiūros jo radimo vietoje ir lavono tyrimo VTMT patalpose (2010-04-21) metu su prasidėjusios lavono vidaus organų autolizės požymiais lavono skrodimo metu ir kalio jonų koncentracija iš lavono skrodimo metu paimtame akies stiklakūnyje.
4. Prieš mirtį D. Kedys buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų ir mirė alkoholio eliminacijos stadijoje, nes jo lavono kraujyje rasta 2.90 - 3 07%o etilo alkoholio, stiklakūnyje 3,33 -3,46%o ir šlapime 3,65%o etilo alkoholio. Esant tokiai didelei etilo alkoholio koncentracijai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose D. Kedžiui galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Toks didelis girtumas galėjo sąlygoti uždusimą, užkimšus kvėpavimo takus svetinkūniais.
5. Drąsiaus Kedžio lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žama bei kepenyse su inkstu) ir skrandžio turinyje rasta bromazepamo bei pėdsakai diazepamo ir oksazepamo.
Kraujyje rasta bromazepam, diazepamo ir nordazepamo. Šlapime rasta pėdsakai lorazepamo. Tų pačių benzodiazepinų ir papildomai temazepamo, alprazolamo bei zolpidemo ir zopiklono rasta nuo jo lavono galvos tyrumui nukirptuose plaukuose.
Tiek lavono vidaus organuose, tiek jo kraujyje, tiek ir galvos plaukuose rastos raminančių benzodiazepino grupės ir migdomųjų vaistų koncentracijos nėra toksinės, kas rodo, kad vaistai galėjo būti vartojami nerimui slopinti ir nemigai gydyti. Ir skirtingos trukmės veikimo bei skirtingų pavadinimų raminančių ir migdomųjų vaistų radimas galvos plaukuose per visą jų (iki 10 cm) ilgį su didėjančia koncentracija laike rodo, kad visą laikotarpį, kol jo galvos plaukai užaugo iki 10 cm (apie 7-12 mėn.) buvo vartojami įvairūs pirazolono grupės raminantys bei kiti nustatyti (migdomieji) vaistai, galimai didėjančiais kiekiais. Injekcijų žymių lavone nerasta.
6. D.Kedžio lavone rasti tik pomirtiniai mechaniniai sužalojimai, todėl pats sau jų pasidaryti negalėjo.
7. Priešmirtinių sužalojimų D. Kedžio lavone nerasta, tuo pačiu nerasta ir pėdsakų, kurie galėtų būti vertinami kovos, savigynos pėdsakais.
8. D. Kedžio lavone rasti sužalojimai padaryti po mirties.
9. D. Kedžio lavone rasti sužalojimai padaryti nemažiau kaip 7 trauminiais poveikiais.
10. Sužalojimai (veido ir rankos nubrozdinamai) buvo padaryti skirtingais bukais ir briaunas turinčiais daiktais, į ką nurodo jų pobūdis, forma, lokalizacija.
11. Medicininių duomenų, kurie leistų spręsti apie daiktų ar įrankių formą, matmenis nenustatyta.
12. Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į šį klausimą, nėra.
13. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima.
14. Drabužiuose pažeidimų nerasta.
15. Medicininių duomenų, kad po D. Kedžio mirties jo lavono padėtis iki radimo būtų keista, nėra.
16. Prieš mirtį D.Kedys buvo valgęs daug maisto, kurio sudėtyje buvo žalių žirnelių, morkų, mėsos ir galimai žuvies, bulvių. Nuo paskutinio valgymo iki mirties galėjo praeiti 1 - 4 val.
17. Griuviminei traumai būdingų sužalojimų nekonstatuota.
Tie patys ekspertai papildomai davė išvadą Nr. M12/10-M 589/10(01):
Drąsiui Kedžiui nustatyti paviršiniai nedideli odos išorinio sluoksnio pažeidimai nuo spaudimo žymių ir pergamentinių dėmių iki nubrozdinimų, kurių dauguma yra linijiniai įvairių krypčių odos įbrėžimai veide ir linijinis nubrozdinimas – įbrėžimas dešiniajame rieše bei nedidelė poodinė kraujosruva dešiniajame paakyje, nesant juose nei makroskopinių, nei mikroskopinių (histologinių) priešmirtinės audinių reakcijos požymių, Drąsiui Kedžiui padaryti po mirties, kaip tai buvo nurodyta specialistų išvadoje Nr. M589/10(01), juo labiau, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu jų nebuvo konstatuota ir foto nuotraukose nematyti.
Spaudimo žymės, pergamentinės dėmės veide galėjo atsirasti gulinčiam lavonui veidu remiantis į ant žemės buvusius nendrių ar kitų žolinių augalų stiebus, medžių šakas, kitus bukus, bukabriaunius, nelygiu paviršiumi daiktus. Taip pat negalima atmesti ir nubrozdinimų, kraujosruvų, pergamentinių dėmių atsiradimo galimybės vartant lavoną apžiūros įvykio vietoje metu, įpokuojant pervežimui, transportuojant ir apžiūrinėjant.
Pažymėtina, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu paviršiniai veido odos pažeidimai galėjo būti labai neryškūs ir nepastebimi, nes besisunkiantį iš jų kraują (lavonui gulint kniūbsčiam) galėjo sugerti šlapia žemė. Gi lavoną atvertus, kraujas nebuvo sugeriamas; suspaustos, nubrozdintos odos vietos apdžiūvo – parusvėjo ir pasidarė aiškiai matomos.
Tuo pačiu tenka konstatuoti, jog kai kada priešmirtinės kūno audinių reakcijos gali nebūti ir kai sužalojimai atsiranda mirimo metu, mirties momentu, kaip kartais galimas ir priešingas variantas, kai akivaizdžiai pomirtiniuose sužalojimuose aptinkami priešmirtinės audinių reakcijos požymiai. Todėl neatmetama, kad Drąsiui Kedžiui nustatyti sužalojimai (ar bent dalis iš jų) galėjo atsirasti ir agonijos ar mirties metu.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu