Norintys, bet negalintys, arba Velykinės paliaubos

Kol krikščioniškasis pasaulis šventė Velykas, paskelbus Velykines paliaubas Ukrainos rytuose, vieno gerai informuoto šaltinio teigimu, nenutrūkstamai vyko taikos procesas – pasiruošimas baigiamajam veiksmui, kitaip tariant, D. Trampo ultimatumas Vakarams.

O to esmė maždaug tokia: arba Europa ir Ukraina (beje, kurios derybose nėra) priima JAV taikos sąlygas, kurias sudaro K. Kelloggo ir S. Witkoffo planai, kurie ne tik kad neprieštaringi, bet yra lyg dvi vienos monetos pusės, arba... Ir tai yra įdomiausia – ne itin matoma šio proceso dalis.

Arba JAV pasitraukia ne tik iš šio proceso, bet ir iš bet kokių veiksmų Ukrainos teritorijoje, įskaitant žvalgybą, bepiločių programavimą, nukreipimą bei valdymą, kariškių vadovavimą.

Motyvas paprastas – nuovargis nuo V. Zelenskio šou, ir bilietai daugiau jau nebus perkami. ES nėra konflikto šalis, kad galėtų pretenduoti į kokias nors preferencijas. Vos tik amerikiečiai pakils nuo derybų stalo – procesas bus baigtas galutinai.

O po trijų mėnesių, kai rusai bus Kijeve, neaišku, ar jie – ir viena, ir kita pusė – benorės su kuo nors tartis dėl taikos sąlygų. Vakarai grasina siųsti į frontą Scalpel, Storm Shadow ir Taurus raketas, bet pamiršta, kad pilno masto veiksmams jų reiktų tiek, kiek pagaminti galima būtų ne anksčiau nei per 10 metų.

Be to, tose raketose yra JAV KPK (karinio pramoninio komplekso) komplektuojamųjų komponentų, dėl ko JAV turi teisę leisti ar neleisti tai naudoti apskritai. Motyvas vienas – tokių raketų panaudojimas reikštų tik viena: trečiąjį pasaulinį, kurio JAV nereikia ir kurio D. Trumpas tikrai neleis pradėti.

Be kita ko, norintiems, bet negalintiems nieko be amerikiečių dalyvavimo, sutramdyti dar yra ir muitų vėzdas – sekite, kas vyksta Kinijos atžvilgiu. O JAV su Rusija šiuo metu turi visai kitą bendrą verslo viziją: keičiamas žaliasis žmogutis, kurį kažkada prezidentu vadino, kitu; registruojama ofšorinė įmonė Ukraine Incorporated ir eksploatuojama viskas, kas dar liko, bendrai, paliekant ES už borto.

Klausimas: ir kas išdrįs paprieštarauti tokiam planui? Gal yra drąsuolių? Bent jau E. Makrono kūno kalba liudija visišką paniką po to, kai D. Trumpas atsisakė tuo klausimu susitikti su juo ir K. Starmeriu.

Tiesa, dar liko derybos Londone, kuriose, žinant JAV prezidento derybinį stilių, kai kas gali nežymiai pasikeisti, bet tik JK, o ne ES atžvilgiu. Tai, kad šios prognozės turi rimtą pagrindą, matyti iš to, kad mūsų pirmasis asmuo kažkaip keistai keletą dienų yra pritilęs – nesigirdi aršaus šūkčiojimo kaimynų pusėn.

Tai rodo, kad eilinį sykį – niekur nekviečiami, bet amžinai norintys, tačiau nieko negalintys – LR vadovai, pradedant AIG ir baigiant Pagalio žmona, liko ant ledo.

Taip jiems ir reikia, kai, pamiršę diplomatiją, orumo anei savigarbos neturintys, į priekį pasižadantys būti visų už akių formuojamose visokiose koalicijose, sutrypę mūsų Konstituciją ir valstybės suverenitetą, ir tuo pačiu, manau, sulaužę duotą priesaiką, kitko ir nenusipelno.

Bet ar viso to nusipelnė Lietuva?

Emilija S.