Nuo pat narystės NATO pradžios Lietuva – aktyvi ir patikima Aljanso sąjungininkė, atgrasant Rusiją

„Kovo 29-oji be galo reikšminga Lietuvai, nes tapusi kolektyvinės gynybos organizacijos nare, Lietuva įgijo labai svarbias saugumo garantijas, kurios ir šiandien išlieka aktualios, o Lietuva ir toliau bus aktyvi ir patikima sąjungininkė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Lietuvai minint 14-ąsias įstojimo į NATO metines.

Per 14 metų tapusi visaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare Lietuva  ir toliau prisideda prie pagrindinių NATO užduočių – kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir  bendradarbiavimu grindžiamo saugumo užtikrinimo.

Lietuva nuo pat pradžių buvo ne saugumo vartotoja, o prisidedanti prie saugumo užtikrinimo pastangų – Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didina finansavimą gynybai, modernizuoja ir vysto savo kariuomenę, plėtoja infrastruktūrą.

Mūsų kariai dalyvauja NATO operacijose ir misijose ir dažnai nusipelno pagarbos ir pagiriamųjų  žodžių dėl profesionalumo ir drąsos. Kaip vienas pavyzdžių, vadovavimas vienai iš  NATO  tarptautinių saugumo paramos operacijos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupių net aštuonerius metus (2005-2013 m.) buvo didelis iššūkis Lietuvai, bet jį Lietuva labai sėkmingai įveikė. Kita vertus, būtent tarptautinėse operacijose, kur vyksta kariniai konfliktai, ir yra geriausias būdas tobulinti savo amatą – karybą. Tai neįkainojama patirtis mūsų kariams. Jie įgyja praktinių įgūdžių, realiai patikrina tai, ką išmoksta pratybose ir mokymuose.   

Kartu nuo pat narystės NATO pradžios Lietuva kėlė ir regiono saugumo klausimus. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvauja politinėse ir karinėse diskusijose NATO. Mūsų šalies atstovų patirtis ir žinios nuolat buvo aukštai vertinamos. Be to, galime dalytis gerąja patirtimi. Mūsų žinios apie regione kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes, taip pat patirtis nacionalinio atsparumo užtikrinimo klausimais yra vertinamos.

Per visus 14 Lietuvos narystės metų kito ir pats Aljansas, priimdamas iššūkius ir adaptuodamasis prie saugumo iššūkių. Visgi svarbiausias iššūkis – Rusijos agresyvi laikysena ir kariniai veiksmai, kurie destabilizavo saugumo padėtį regione. Tai privertė atsigręžti prie savo ištakų – atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo.  NATO vadovų susitikimai Velse (2014 m.) ir Varšuvoje (2016 m.) patvirtino eilę svarbių sprendimų, įskaitant NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Turime stiprinti atsako kolektyvinės gynybos situacijoje pajėgumus. Tai ir yra nuolat daroma. Be to, kariuomenių vadai, gynybos ministrai susitinka reguliariai aptarti saugumo padėties, įvertinti priimtų sprendimų įgyvendinimo progresą, vykdomos veiklos efektyvumą, ir priimti naujus sprendimus atgrasymui ir gynybai, atsako iššūkiams už NATO ribų tobulinti.

Šiandien Aljansas, taip pat ir Lietuva, susiduria ir su nekonvencinio pobūdžio iššūkiais. Kibernetinės, informacinės atakos tampa dideliu iššūkiu hibridiniame kare. Dėl to NATO yra parengusi atsako į hibridines grėsmes strategiją, valstybės politiškai įsipareigojo stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus. Taip pat bendradarbiaujama su Europos Sąjunga, kad koordinuojantis pasirengimą atsakui į hibridines grėsmes, būtų stiprinamas šalių nacionalinis atsparumas nekonvencinėms grėsmėms.

Tačiau saugumo grėsmės regione išlieka ir turime  reguliariai  rengtis į jas atsakyti. Nes aiški žinia, kad Aljansas nedelsiant reaguos į karinę agresiją, užtikrina patikimą atgrasymą.

Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.  Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės –  Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Šaltinis: kam.lt