Vilniuje numatoma Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos statyba planuojama iš ES lėšų, tai yra iš esmės iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Pasak žiniasklaidos atliekų deginimo įmonė, kokią planuoja statyti Vilniuje, kainuoja apie pusę milijardo litų.
Apie šio „verslo plano“ pradžią visuomenė galėjo sužinoti dar 2004 m. viduryje, kai Generalinė prokuratūra paprašė atimti trijų Seimo narių neliečiamybę. Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo daug kartų raginta viešai svarstyti Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos klausimą Vilniaus tarybos posėdžiuose, tačiau ji nesvarstė šio klausimo, nors Seimo kontrolierė informavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą apie nustatytus įstatymų pažeidimus ir vietos savivaldos principų nesilaikymą, priimant sprendimą dėl pritarimo Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Vilniaus visuomenės atstovai kolektyviniu raštu prašė Seimo pirmininką ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininką nušalinti Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną nuo svarstomo klausimo dėl planuojamos Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos. Atkreiptinas dėmesys į koncerno „Rubicon group“ monopolį Vilniaus mieste. Koncernas jau valdo stambiausius atliekų surinkėjus ir didelę dalį administracinės infrastuktūros Vilniuje. UAB Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos vienintelis akcininkas taip pat yra koncernas „Rubicon group“. Tokiu būdu ši bendrovė taptų monopolistu atliekų tvarkymo ir deginimo rinkoje. Pvz. UAB „Lazdynų būsto“ administracija sudariusi sutartį su UAB „Ecoservice“. Šios abi įmonės priklauso „Rubicon group“. Kadangi visos šios įmonės yra siekiančios pelno, todėl jos yra sudariusios sutartis tinkamiausias sau, o ne gyventojams. Visuomenė nuogąstauja dėl žmonių sveikatos apsaugos ir socialinių bei ekonominių interesų ir planų statyti Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklą, nepageidauja ir aktyviai priešinasi Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos statybos planams.Barbariška naikinti vertingas medžiagas norint jų atsikratyti, kai tuo pat metu ieškome lygiai tokių pat žaliavų kitose vietose. Vilniaus visuomenės atstovai ragina valdžios institucijas nesirinkti atliekų deginimo Lietuvoje, o pradedant nuo prevencijos, rūšiuoti ir perdirbinėti atliekas. „Barbariška naikinti vertingas medžiagas norint jų atsikratyti, kai tuo pat metu ieškome lygiai tokių pat žaliavų kitose vietose“, - piktinasi garsus JAV chemikas Bruno Terne. Anot jo, atliekas reikia ne deginti, o perdirbti, panaudoti gamyboje. „Atliekos - ne kuras, o žaliava“, - primena ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius. Komunalinių atliekų deginimo atveju šis atliekų tvarkymo būdas ženkliai padidintų kainas miesto gyventojams už atliekų tvarkymą ir tai liudija specialistų nuomonės. „Deginti drėgnas, pūvančias atliekas daug brangiau negu sausas, tad savikaina gerokai padidės“ , - tvirtina Inžinerinės ekologinės asociacijos prezidentas Rimantas Budrys. Jo nuomone, vilniečiams už tokį atliekų tvarkymą teks mokėti gerokai didesnius mokesčius, negu jie moka dabar už šiukšlių gabenimą į Kazokiškes. „Juokinga, kai teigiama, esą deginti atliekas būsią dar pigiau, negu išvežti į sąvartyną. Jeigu tai tiesa, tapsime pirmąja šalimi Europoje, pasiekusia tokių rezultatų“, - neslepia ir Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.Juokinga, kai teigiama, esą deginti atliekas būsią dar pigiau, negu išvežti į sąvartyną. Jeigu tai tiesa, tapsime pirmąja šalimi Europoje, pasiekusia tokių rezultatų. Aplinkos ministerijos sekretorius (dabartinis Aplinkos ministerijos viceministras, „ekspertai.eu“ pastaba) Aleksandras Spruogis yra teigęs, kad pradėjus deginti atliekas mokesčiai už jų tvarkymą padidėtų mažiausiai 3 kartus. Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Braškienė spalio viduryje pasirašė Atliekų deginimo gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kas atvėrė kelią Vilniuje statyti šią gamyklą. Šio klausimo net nesvarstė Vilniaus miesto taryba, o konservatorius meras V.Navickas ir jo pavaduotojai apsimetė, kad toks klausimas yra per smulkus svarstyti miesto taryboje. P.S. Čia galite atsisiųsti 2009 m. rugsėjo 4 d. papildomo viešo supažindinimo su papildyta ir pataisyta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą - protokolą.„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]Kalba redaguota ekspertai.eu