Opozicija prašo prezidentės vetuoti įstatymą, neleisiantį kariams dirbti papildomai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami nepasirašyti Seimo priimto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projekto.

Parlamentarai nurodė, kad Seimas šiuo liepos 2 d. priimtu įstatymu atšaukė 2012 m. rudenį priimtą ir prezidentės pasirašytą nuostatą, kad kariams tam tikromis aplinkybėmis ir pagal Krašto apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, gavus sutikimą, būtų leidžiama dirbti papildomą darbą.

„Siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis. Šios nuostatos labiausiai reikėjo eiliniams kariams, puskarininkiams, tiems žmonėms, kurių atlyginimai kariuomenėje nėra dideli ir nenumatoma, kad artimiausiu metu gerokai didėtų. Karių tarnyba yra įvairi, nemažai jų budi paromis, todėl gali dirbti papildomai. Jokia paslaptis, kad ne vienas iš jų jau dabar papildomai užsidirba įvairiuose papildomuose darbuose, tačiau tai daro nelegaliai. Atitinkamos KAS tarnybos turi daug darbo, tai nustatinėdamos, kariai baudžiami, sukasi nuolatinis įtampų ratas", - sako kreipimosi iniciatoriai.

Be to, anot jų, papildomas darbas dar tarnybos metu yra daugelio valstybių praktikoje naudojama priemonė psichologiškai sušvelninti išėjimo iš tarnybos laikotarpį. Daug karių į atsargą išeina jauno amžiaus, todėl galimybė jiems įsidarbinti bent paskutiniaisiais tarnybos metais būtų buvusi gera galimybė sklandžiai įsilieti į darbo rinką.

„Tuo labiau nesuprantamas šis sprendimas, lyginant su vos prieš savaitę Seimo priimta Vidaus tarnybos statuto pataisa, kuria buvo leista papildomą darbą dirbti policininkams ir kitiems statutiniams pareigūnams", - primenama Seimo frakcijų vadovų kreipimesi.

Dėl kai kurių statutinių pareigūnų papildomo darbo jau yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuriame nurodoma, kad absoliutūs ribojimai prieštarauja Konstitucijai.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėjos 2006 m. rekomendacijoje „Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių" įtvirtinta, kad „(...) ginkluotųjų pajėgų nariai yra uniformuoti piliečiai, kurie turi turėti tas pačias pagrindines laisves, įskaitant įvardintąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje), ir tokį pat jų apsaugos lygį bei pagarbą joms, kaip ir visi kiti piliečiai, o ribojamos jų teisės gali būti tik konkrečiais (neišvengiamos būtinybės) atvejais vykdant karo tarnybos pareigas".

Dirbti kariams papildomai leidžiama Vokietijoje, Norvegijoje, JAV, Danijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose NATO valstybėse.

Eltos inf.