Pagarba tautos valiai Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje

2017 m. kovo 16 d. Jungtinės Karalystės Karalienė Elizabeta II-oji pritarė abiejų parlamento rūmų be pataisų priimtam įstatymui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit). Lordų Rūmai atmetė įstatymo pataisą dėl ES imigrantų teisių apsaugos. JK Vyriausybė mano, kad ši išankstinė sąlyga nenaudinga Jungtineii Karalystei, nes derybose su ES teks susitarti ir dėl JK piliečių teisių Europos Sąjungoje. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė žada ginti mūsų tautiečių Jungtinėje Karalystėje teises.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė, kad Ministrė Pirmininkė iki š.m. kovo 31 d. inicijuos JK išstojimo iš ES procedūrą, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Europos Steigimo sutarties 50 straipsniu. Dažnai žiniasklaidoje šis ES teisės norma klaidingai vadinama Lisabonos sutarties 50 straipsniu. 2007 m. gruodžio 17 d. pasirašyta ir Lietuvos tautos iki šiol neratifikuota Lisabonos sutartis turi tik 7 straipsnius ir 9 protokolus. Lisabonos sutartimi pakeistas Europos Sąjungos ir Europos Steigimo sutarties 50 (buvo 49a) straipsnis, nustatantis ES valstybės – narės išstojimo iš ES procedūrą.

ES valstybės – narės išstojimo iš ES procedūra yra terminuota, mat šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys (dėl ES narystės – ZV) išstojančiai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas. Tad JK išstojimas iš ES vėliausiai turėtų įvykti 2017 m. kovo 31 d.

Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo įvyko 2016 m. birželio 23 d. Šis Anglijos tautos sprendimas, priimtas JK ir Gibraltare kelių procentų persvara, Jungtinės Karalystės valdžios yra gerbiamas. Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs išstojimo iš ES priešininkų skundą, suteikė parlamentui teisę spręsti, ar Vyriausybė gali inicijuoti JK išstojimo iš ES procedūrą. Todėl šis procesas užtruko 9 mėnesius.

Palyginkime šią Jungtinės Karalystės valdžios pagarbą tautos valiai su Lietuvos Respublikos valdžios požiūriu į mūsų tautos valią. 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos referendumo, kuriame mūsų tauta 62,68 % balsų prieš 34,09% balsų (dalyvavo 52,58% balso teisę teisę turėjusių Lietuvos piliečių) atmetė Seimo prašymą tautai leisti statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę. Lietuvos Seime įstatymų pataisos dėl šio įvykusio referendumo sprendimo įgyvendinimo buvo įregistruotos nedelsiant. Tačiau praėjo jau 53 mėnesiai, ir mūsų tautos sprendimo, priimto šiame referendume, iki šiol neįgyvendina jau trečias Seimas.

Tačiau pradėti reikėtų išvis nuo Lisabonos sutarties ratifikavimo Lietuvoje tautos referendumu, nes Lisabonos sutartis yra didelė apgaulė bent jau Lietuvos piliečiams – Lietuvos piliečiai 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje buvo gundomi naryste lygių teisių sąjungoje. Po Lisabonos sutarties pasirašymo ir jos ratifikavimo Lietuvos Seime, šiam neturint konstitucinės teisės tai daryti, Lietuvos Respublika neteko lygių teisių Europos Sąjungoje ir beturi 0,58% balsų.

Kalbant apie demokratijos supratimą ir pamokas, atkreipsiu dėmesį, kad Jungtinės Karalystės Karalienė Elizabeta II-oji, vykstant Brexit referendumui, aktyviai pasisakė prieš JK išstojimą iš ES. Tačiau Karalienė yra Karalienė – ji gerbia savo atstovaujamos tautos ir tautos atstovybės - parlamento – sprendimus. Karalienė pasirašė Brexit įstatymą, kuris prieštarauja jos nuomonei. Nors Karalienė ir turi teisę nesutikti ir nepasirašyti Jungtinės Karalystės parlamento priimtus įstatymus.