Pagrindinės Lietuvos problemos, kurias reikia spręsti pirmiausia

Ekspertai.eu rinkimų programos siūlymai "Drąsos kelio" partijai.

Lietuvos Respublikos biudžetas nėra viešas, o dėl korupcijos viešųjų pirkimų srityje valstybė kasmet netenka kelių milijardų litų. Visų iš šalies iždo finansuojamų įstaigų biudžetai ir pinigų panaudojimas privalo tapti absoliučiai viešas.

Per daugelį metų nebuvo ištirta nė viena rezonansinė baudžiamoji byla, taip pat ir tais atvejais, kai valstybei padaryta šimtais milijonų litų skaičiuojama ekonominė žala.

Aukščiausi šalies politikai bei valstybės tarnautojai niekada nesulaukia jokios atsakomybės už valstybinio masto aferas. Teisėsauga tiria tik mažareikšmius, žemesniajam visuomenės sluoksniui priklausančių, neįtakingų asmenų padarytus nusikaltimus.

“Teisingumo vykdymas” degradavo į galingųjų aptarnavimą ir dvigubų standartų taikymą, o valstybės teisėsauga yra visiškai priklausoma nuo politikų ir valstybinių kriminalinių grupuočių įtakos bei pinigų.

Būtent todėl garsiai deklaruojami teisinės valstybės principai yra tapę tik fikcija, kuria dangstomas neteisingumas.

Iš esmės visiškai nėra vykdoma antikorupcinė Seime priimamų įstatymų priežiūra, sudarant galimybes suinteresuotoms grupuotėms “prastumti” nuostatas, kurios leidžia privatiems asmenims pelnytis viešojo intereso sąskaita, naikinant viešąsias vertybes ir skurdinant didžiąją visuomenės dalį.

Antikorupcinė teisėkūros kontrolė taps svarbiausiu DK prioritetu.

Politinės korupcijos sutramdymui trukdo ir tai, kad sąmoningai tokios sąvokos net nėra LR Baudžiamajame kodekse.

Teisėsauga privalo tapti absoliučiai nepriklausoma ir atskaitinga visuomenei.

Kad teisėsauga taptų veiksnia, o teisėkūra – skaidria, yra reikalingos ne didžiulės investicijos, bet politinė valia. DK turi politinę valią ir įsipareigoja išskaidrinti šias sritis, nuo kurių priklauso visos valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas.

Apgailėtina strateginės ūkio srities – energetikos – padėtis, kai Lietuva yra įklampinta į visišką priklausomybę nuo Rusijos, rodo, jog Valstybės saugumo departamentas neatlieka savo funkcijos užtikrinti ekonominių valstybės pagrindų saugumą.

Kol nėra išspręstos šios problemos, žadėti spręsti kitas opiausias – sustabdyti emigraciją, mažinti socialinę atskirtį, didinti atlyginimus ar pensijas, mažinti bedarbystę ir pan., – tėra tik demagogija ir tušti pažadai.

DK siekia
* Teismų ir teisėsaugos bekompromisės reformos
* Politinės korupcijos sunaikinimo
* Pilietinės visuomenės
* Absoliutaus viešumo valstybiniame sektoriuje
* Be išlygų pabaigti liustracijos procesą

Demokratinėje valstybėje gyvenimą turi lemti ne kriminalinių grupuočių pinigai, bet viešojo intereso prioritetas, o piliečiai turi atgauti konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme, sprendžiant svarbiausius klausimus.

Į valstybės gyvenimą turi būti sugrąžinti esminiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverentitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Lietuvos visuomenės interesas privalo tapti vieninteliu valstybės institucijų kelrodžiu ir visų sprendimų matu.

Besąlygiškas valdžios sprendimų viešumas – tai užkarda mafijiniams sandoriams bei korupcinėms schemoms, atkirtis jų dalyvių nebaudžiamumui ir vienintelis būdas užtikrinti piliečių teisę žinoti, vertinti ir dalyvauti priimant sprendimus.

Tik garbingai ir be kompromisų pabaigtas liustracijos procesas leis atsikratyti praeities šešėlių, išsklaidyti įtarumo atmosferą, atkurti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir bendrapiliečiais.

Mūsų valstybėje neturi likti vietos politinei korupcijai. Mūsų tikslas – garbinga, skaidri ir teisinga Lietuva, kurioje teisinės valstybės principai būtų ne beprasmė deklaracija, bet taptų visų piliečių gerbiamu bendro gyvenimo pamatu.

Teisėsaugos pertvarkos programa

(Paruošta pagal DK programinę nuostatą: „Teismų ir teisėsaugos bekompromisė reforma“)

Pagrindinis esamos nomenklatūrinės valdžios ramstis – mūsų teisėsauga, nepasiduodanti jokioms esminėms pertvarkoms.

Iki šiol dalį Seimo narių, Vyriausybę, bet ne Lietuvos piliečius, tenkino pagal praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių pavyzdį sukurta teismų sistema. Taip Lietuvos visuomenė beveik du dešimtmečius buvo priversta tenkintis jų paslaugomis. Šiuo metu turime ne teisinę, ne demokratinę, bet teisminę valstybę, kurioje teismų sistema pasitiki ne daugiau kaip 15 procentų piliečių. Be teisinės sistemos pertvarkos vis giliau grimztame į destrukciją.

Būtina išsivaduoti iš sovietinių teisininkų visuomenei uždėto apynasrio, o tai įmanoma tik atliekant esmines Konstitucijos pataisas.

Pertvarkant teisėsaugą konstituciniu lygiu, bus sprendžiama:

- Konstitucinio teismo funkcijų perdavimas Aukščiausiajam teismui;

- Teisingumo kanclerio institucijos įkūrimas;

- visuomenės atstovų – tarėjų korpuso formavimas teismuose;

- teisėjų korpuso formavimas;

- teismų administravimas;

- senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas.

Spręsdami iškeltas problemas pasinaudosime Estijos patirtimi. Šioje šalyje pasitikėjimas teisėsauga viršija ES vidurkį, o Lietuvoje jis mažiausias ES ir apskritai demokratinių valstybių tarpe.

Numatomi Konstitucijos VIII ir IX skirsnių pakeitimai:

1. Įgaliojimus vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui;

2. VIII Konstitucijos skirsnį skirti Teisingumo (teisės) kanclerio institucijai. Kancleris nustato, ar įstatymų leidėjo, vykdomosios ar vietos valdžios institucijos priimtas įstatymas ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Jei nustatomas prieštaravimas, Teisingumo kancleris teisės aktą priėmusiai institucijai teikia pasiūlymą jį per 20 dienų ištaisyti. Jei per nustatytą laiką prieštaravimas nepašalinamas – teikia pasiūlymą Aukščiausiajam Teismui pripažinti teisės aktą negaliojančiu. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu, reikalaudamas patikrinti įstatymo atitikimą Konstitucijai. Taip visuomenė įtraukiama į valstybės valdymą. Teisingumo kancleris teikia kasmetines ataskaitas Seimui.

Mūsų atveju Teisingumo kanclerio veiklos sritis apimtų ir ypatingojo prokuroro funkcijas.

3. IX Konstitucijos skirsnį „Teismas“ koreguoti, atsisakant: - Apeliacinio Teismo, t. y. Apeliacinio Teismo funkcijas pavesti apygardų teismams ir Aukščiausiajam Teismui (taip yra Estijoje ir Latvijoje); - Vyriausiojo Administracinio Teismo. Administracinių teismų funkcijas pavesti pirmos instancijos įsteigtiems administraciniams teismams, apeliacija administraciniuose teismuose – apygardų administraciniai teismai (taip yra Estijoje ir Latvijoje).

Taip pat būtina:

- Aukščiausiajam teismui pavesti vykdyti Konstitucinio teismo funkcijas;

- Konstituciniu lygiu įteisinti teismo tarėjo institutą (jo formavimo principus nustatyti įstatymu);

- Konstituciniu lygiu įteisinti teisėjų renkamumą (teisėjų rinkimo taisykles nustatyti įstatymu). Svarbus motyvas – tai, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija, kuri būtų palietusi dalį teisėjų (Estijos pavyzdys);

- Teismų administravimą pavesti organizuoti Teisingumo ministerijai, kaip Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje (Lietuvoje šį administravimą vykdo atskira biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas - Aukščiausiasis teismas).

Senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas turi būti apibrėžtas įstatymu, kuriame iš senaties termino pašalinamas bylos nagrinėjimo laikotarpis. Be tokio pakeitimo įstatymas yra korupcinis.

Lėšos, kuriomis galima disponuoti konstituciniu lygiu pertvarkant teisėsaugą, akivaizdžiai matyti iš 2012 metų biudžeto. Jame skirta:

- Konstituciniam teismui – 4,781 milijono litų;

- Apeliaciniam teismui – 8,673 milijono litų;

- Vyriausiajam administraciniam teismui – 5,503 milijono litų;

- Nacionalinei teismų administracijai – 20,826 milijono litų.

Perskirsčius šias lėšas Teisingumo kanclerio institucijai ir tarėjų institutui galima skirti apie 12 mln. Lt.

Visas šias nuostatas įmanoma įgyvendinti tik naujai išrinktam Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene. Naujai išrinktame Seime turėtų būti sudarytas branduolys, kuris inicijuotų Konstitucijos pataisų įstatymo projektą pagal aukščiau teikiamas nuostatas.

Konstitucijos pataisų įstatymą būtina priimti tik referendumu, kurį galėtų inicijuoti Seimas. Šiuo atveju nereikėtų rinkti 300 tūkstančių piliečių parašų, nors pasiruošimas parašų rinkimui vyksta jau dabar, t. y. įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri bus registruojama VRK, tik kai užsiregistruos pakankamas parašų rinkėjų skaičius.

Jei Konstitucijos pataisos būtų priimamos vadovaujantis Konstitucijos 148 straipsniu, tai rezultatų neduotų net ir sėkmės atveju, nes Seimo sprendimas būtų apskųstas Europos Komisijai kaip pažeidžiantis teismų nepriklausomumą (Vengrijos pavyzdys). Juk pertvarka paliestų tokias susiformavusias struktūras, kaip Konstitucinis, Apeliacinis ir Vyriausiasis administracinis teismai bei Nacionalinė teismų administracija. Čia susikoncentravę daugiausia buvę sovietiniai teisininkai. Žinoma, ir atlyginimai čia solidžiausi. Europos Komisijai tik referendumas būtų pakankamas argumentas atmesti skundus dėl priimtų Konstitucijos pataisų.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos pataisų įstatymo priėmimas užtruktų apie metus laiko, naujai išrinktas Seimas pirmaisiais metais turėtų suorganizuoti ekspertų darbo grupę, kuriai būtų pavesta atlikti teisinės bazės analizę įstatymų konstitucingumo ir antikorupcijos požiūriais (kad būtų išaiškintos Konstitucijai prieštaraujančios, landas korupcijai atveriančios įstatymų nuostatos) ir pateikti ataskaitą Seimui. Tam 2013 metų biudžete numatyti reikalingas lėšas.

P. S. Deja šie siūlymai "Drąsos kelio" partijai netiko.