Kovo 12 d. Paryžiuje tūkstančiai žmonių protestavo prieš nuo 2015 m. lapkričio sugriežtintus šalies saugumo įstatymus.
Protestuotojų teigimu, bandymas griežtinti šalies saugumo įstatymus yra tolygus vyriausybės perversmui.
Po 2015 m. lapkričio 13 d. teroro atakų, pražudžiusių 130 žmonių gyvybes, Prancūzijos valdžia mečetėse, namuose ir biuruose surengė apie 3400 reidų ir suėmė per 300 įtariamųjų.
Prancūzijos vyriausybė šalies buvimą ypatingoje padėtyje pratęsė vasarį teigdama, kad teroristų smurto grėsmė išlieka labai didelė.
Paryžiaus musulmonų manymu, vyriausybė nesąžiningai elgiasi su jais, o praėjusių teroro aktą naudoja kaip pretekstą puldinėti musulmonus.
Pasak kairiosios partijos PG (Parti de gauche) atstovo Eriko Kokerelio (Éric Coquerel), Prancūzijoje įvesta ypatingoje padėtis ne tik nepadeda kovoti su terorizmu, bet pirmiausia yra grėsmė piliečių teisėms: vyriausybė planuoja sukurti dvigubą pilietybės sistemą.
Pasak Kolektyvo prieš islamofobiją (Collectif contre l'Islamophobie en France, CCIF) aktyvisto Jasero Liuati (Yasser Louati), Prancūzijos vyriausybė naudoja neproduktyvią strategiją, kuri neveikia. „Nuo praėjusių metų lapkričio buvo tik keturi atvejai, kai žmonės tiesiogiai susieti su terorizmu, vadinasi, ši nuolatinė ypatingoji padėtis yra nuolatinis perversmas.“
Prancūzijos musulmonai bijo, kad musulmonams Prancūzijoje dėl didėjančios vyriausybės islamofobijos gyventi taps sunkiau.
Protestuose dalyvavo ir už Palestinos laisvę pasisakantys žmonės, pvz., judėjimas BDS (Boycott, Divestment and Sanctions). Prancūzijos valdžia nuo 2015 m. spalio apie 20 BDS aktyvistų nuteisė dėl tariamo diskriminacijos, neapykantos ir smurto propagavimo. BDS atstovai tai vadina pataikavimu Izraeliui.
Šaltinis: aljazeera.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]