Pasirinkimas yra. Viskas priklauso nuo Jūsų

Šiuose rinkimuose išgirsite daug pažadų. Jus apipils visokiomis pozityviomis vizijomis, akis ir ausis bandys užlipinti labai gražiais žodeliais, kuriais pieš puikią ateitį, jeigu už vieną ar kitą kandidatą atiduosite savo balsą. Manau, jog  jau daugumai nuo to yra bjauru ir Jūsų tokia savijauta – suprantama. Kiek galima meluoti?

Aš gerbiu žmones į kuriuos kreipiuosi šiuo straipsniu, o taip pat gerbiu savo vardą, tad visada laikausi principo sakyti tik tiesą. Net jeigu ji ir nebus tokia saldi bei man neatneš garantuotų balsų. Man nereikia apgauto žmogaus balso, man reikia, jog mane remtų tie, kurie supranta mano siūlomas reformas. Kurie parems tas idėjas, kurioms jie ir patys pritaria. Kurios atspindi jų vertybes bei yra konkrečios, o ne paremtos gražiais vaizdiniais, už kurių nėra jokio aiškaus pamato. Todėl pristatau savo požiūrį ir tikiuosi, jog dėl jo kausimės kartu.

Esu už teisingą kapitalo pasiskirstymą. Jis turi nešti naudą šalies piliečiams, o ne siauram žmonių rateliui, todėl natūraliai esu už progresinius mokesčius. Tie, kurių pajamos yra didesnės negu šalies vidurkis vienam gyventojui, turi mokėti didesnius mokesčius. Na o tie, kurie gauna minimalias pajamas, turi būti atleisti nuo mokesčių mokėjimo. Didesnius mokesčius turi mokėti didelį pelną generuojančios kapitalo grupės. Tokios kaip „VP Market“ (Maxima) ir skandinavų bankai, kurie kasmet gauna šimtamilijoninius pelnus, o moka gan nedidelius mokesčius. Pavyzdžiui, 2012 metais „Swedbank“ uždirbo 367 mln. litų grynojo pelno, o pelno mokesčio sumokėjo tik 3 026 litus. Akivaizdu, jog šią situaciją būtina keisti ir keisiu kai tik galėsiu tą padaryti.

Esu prieš naująjį Darbo kodeksą bei už senojo, kuris buvo gan žmogiškas, išsaugojimą. Jeigu naujasis Darbo kodeksas įsigalios, tai darbininkų padėtis, vaizdžiai tariant, grįš į 19 amžių, kada niekieno nekontroliuojamas darbdavys galės darbuotoją sunkti kaip citriną. Neturiu nieko prieš verslą, tačiau, jeigu norime savo šalyje išsaugoti dirbti pajėgiančius žmones, turime užtikrinti elementarų darbuotojų saugumą, jų socialines garantijas.

Aš už savo valiutos – lito, susigrąžinimą. Turbūt jau visi pastebėjote po euro įvedimo kylančias kainas. Jos kildavo ir anksčiau, tačiau po 2015 metų sausio pirmos produktų ir paslaugų brangimas peržengia visas padorumo ribas. Palaikiau šių metų gegužės mėnesį vykusį prekybos centrų boikotą, bet tik tokių priemonių neužtenka. Reikia patiems turėti savo pinigus, kad galėtume kontroliuoti jų perkamąją galią. Pažiūrėkime į Lenkiją. Ji išlaikė savo valiutą, vykdo protingą savo gamybos bei produkcijos gynimo politiką, tad gali pasiūlyti mažesnes kainas.

Būdami eurozonoje mes nuvertiname savo turtą, nes euro ateitis yra neaiški. Kiekvieną mėnesį yra emituojama šimtai milijardų euro kupiūrų, jog skatintų vartojimą, tačiau, tuo pačiu, tie pinigai netenka savo vertės. Natūralu, jog mažėja jų perkamoji galia. Taip pat, jeigu euro stabilumui užtikrinti reikėtų papildomų lėšų, tai kiekviena eurozonos šalis privalės pervesti tiek pinigų, kiek bus pareikalauta (apie tai galite sužinoti daugiau, jei į „Youtube“ įvesite žodžius „ESM – Europos stabilumo mechanizmas“).

Taip pat būtina kelti klausimą kur dingo 4 milijardai 300 milijonų eurų, kurie buvo skirti lito stabilumui užtikrinti. Ar jie nukeliavo užtikrinti euro stabilumą? O gal į kažkieno kišenes? Jūs pagalvokite, kiek būtų galima padaryti gero už tokius pinigus (daugiau informacijos ieškokite internete, paieškoje įvedę žodžius  „kur po euro įvedimo dingo visų lietuvių 4 mlrd. eurų“).  Prisiminkime ir Lietuvos aukso atsargas, kurios šiuo metu yra tikrai ne mūsų šalyje. Laikas pradėti kelti šiuos svarbius klausimus ir aš būsiu tas, kuris nepasikuklins apie tai prabilti. Be abejo, man bus nelengva. Gausiu daug purvo, tačiau reikia pradėti teisingumo procesus.

Esu už tai, jog nebūtų taikomas senaties terminas stambiems finansiniams nusikaltimams. Valstybinių lėšų švaistymas prilyginamas valstybės išdavystei. O valstybės išdavystei prilyginami nusikaltimai, mano giliu įsitikinimu, turi būti svarstomi bei nuosprendžiai skelbiami ir atbuline tvarka. Jog nesijaustų ramūs tie, kurie prieš 25, 20 metų ar net anksčiau įvykdė nusikalstamas privatizacijas, tuo sugriaudami mūsų pramonę bei pasisavindami visiems piliečiams priklausiusį turtą. Turi egzistuoti teisingumas. Neteisėtai įgytas turtas privalo grįžti tautai.

Asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, valstybė turi užtikrinti gydymą. Priklausomi asmenys, keliantys pavojų visuomenei, savo šeimai arba dėl priklausomybės ligų tapę laikinai neveiksnūs, privalo būti gydomi priverstine tvarka.

O taip pat būtina stipriai riboti alkoholio prieinamumą, didinti mokesčius jo produktams. Uždrausti kvaišalų reklamą. Šios priemonės griežtos, tačiau būtina stabdyti nuo besaikio girtavimo prasidėjusius visuomenės degradacijos procesus.

Šeima laikoma tik vyro ir moters partnerystė. Pilna šeima turėtų būti sudaryta iš tėvo, motinos ir jų vaikų. Turbūt esu vienas iš nedaugelio kandidatų, kuris aiškiai sako savo poziciją šiuo klausimu. Esu kategoriškai prieš homoseksualizmo lobizmą, jo skverbimąsi į mokyklas ir darželius. Dėsiu visas pastangas, jog užkirsčiau kelią šiam ištvirkimo virusui.

Beprocentinės paskolos siekiantiems mokslo. Beprocentinės paskolos siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą. Porai susilaukus vaiko, už kiekvieną gimusį nurašyti 10% nuo pirminės paskolos sumos. Tai nėra utopija. Tokios priemonės jau turi savo praktiką net ir Vakarų Europos šalyse. Jeigu norime išlaikyti jaunimą savo šalyje, būtina siekti, jog jie pajėgtų susimokėti už savo studijas bei įsigyti būstą.

Tiesiogiai renkami seniūnai, Seimo nario atšaukimo mechanizmo įvedimas. Sumažinti parašų kiekį, norint inicijuoti referendumą, nuo dabar esančių 300 000 iki 100 000. Esu tiesioginės demokratijos šalininkas. Palaikiau ir palaikysiu mintį, jog valstybę turi valdyti visi žmonės, o ne tik atskira politikų kasta.

Komunalinės monopolijos (vandens tiekimo, šildymo) – tik valstybės ar savivaldybių nuosavybėje. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės turi veikti ne pelno siekimo principu, o siekti aptarnauti žmones už jiems įperkamą kainą.

Esminis mano principas – sugrąžinti šią valstybę žmonėms. Kovoti Seime, jog ten būtų atstovaujama Jūsų pozicija, o ne stambaus kapitalo grupių. Taip, žinau, jog bus labai sunku, tačiau manau, jog tai mano pareiga. Esu naujos kartos pradedantis politikas, tad noriu atversti naują puslapį mūsų šalies gyvenime, kuriame nebūtų melo, vagysčių ir savo pareigų neatlikimo.

Žinau, jog bus labai sunku įgyti Jūsų pasitikėjimą. Ilgi metai kitų politikų tuščių pažadų nuvylė Jus. Viską suprantu, tačiau norint eiti į priekį, mums būtina kalbėtis ir bendradarbiauti. Kartu dirbti ir pradėti taip reikalingas permainas. Labai tikiuosi, jog jas pradėsime jau nuo šių metų rudens.