Lietuvos Respublikos švietimo ministru paskirtas Darbo partijos narys Dainius Pavalkis. Jis 1960 m. gimė Kaune, 1984 m. baigė KMI, įgijo gydytojo diplomą, pasirinko klinikinę ordinatūrą, vėliau – aspirantūrą TSRS klinikoje, Maskvos Proktologijos mokslo tyrimo institute. Nuo 1986 m. dirbo Kauno medicinos institute asistentu, tapo vyr. asistentu, vėliau docentu, 2006 m. KMU Senate išrinktas profesoriumi. 1993 m. 10 mėn. dirbo chirurgo asistento pareigose Didžiojoje Britanijoje, koloproktologijos klinikoje Londone. 1995 m. tapo Kauno akademijos klinikų ir Kauno krašto vyriausiuoju chirurgu. 2008 m. į LR Seimą kandidatavo su Naująja sąjunga (socialliberalais) ir buvo A. Paulausko bendražygis. VRK anketoje nurodo turintis antrą pilietybę, tik neaišku, kurios valstybės.
Dainiaus Pavalkio žmonai Editai Pavalkienei (tuometei bendrovės „Cowi“ direktoriaus pavaduotojai) kartu su Kauno m. sav. tarnautojais – Zenonu Girčiu ir tuomečiu savivaldybės Komunalinio skyriaus Komunalinių statinių priežiūros poskyrio vedėju Valiumi Knokneriu – 2011 m. buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto (763 tūkst. litų) iššvaistymo.
Bet šįkart teiravausi apie būsimus naujojo ministro darbus švietimo srityje.
- Nuo kokių pertvarkų ketinate pradėti eiti Lietuvos švietimo ministro pareigas? Ar žadate pirmiausia peržiūrėti pačios ministerijos darbą ir komandos sudėtį? (Taip klausdama remiuosi ne kartą pedagogų išsakyta nuomone, jog ministerijoje pakanka "pilkųjų kardinolų", ir situacija iš esmės nepasikeis, kol nebus pakeista komanda).
- Artimiausiu laiku subursiu savo politinę komandą. Valstybės tarnautojai taip pat turi būti lojalūs Vyriausybei ir jos programai – tikiuosi, taip ir bus.
- Jums yra geriau žinomos aukštojo mokslo problemos, tačiau šiuo metu dėl tvarios strategijos nebuvimo kenčia vidurinės mokyklos. Švietimo raidai daug nusipelnę žmonės neprileidžiami prie bendro darbo stalo, kad galėtų išsakyti pagrįstas abejones dėl įsisūbavusio itin liberalaus požiūrio į mokymo procesus. Ar esate pasirengęs peržiūrėti vidurinio išsilavinimo programas bei švietimo strategiją? Ar ketinate formuoti specialistų patariamajį korpusą, kuris galėtų išsakyti kritiką ir pateikti patarimus? Ar ketinate svarstyti vadinamojo "krepšelio" klausimą, dėl kurio Lietuvoje radosi ypatingai daug problemų, ypač regionuose, mažose gyvenvietėse?
- Klausimus dėl ugdymo, mokymo kokybės, mokyklų tinklo, švietimo finansavimo tikrai svarstysime išsamiai, pasitelkę specialistus, praktikus. Mano komandoje dirbs viceministras, turintis didelę patirtį bendrojo ugdymo srityje.
Esu už tai, kad prieš priimant sprendimus, jie būtų išdiskutuoti su švietimo bendruomene, įtraukiant žmones, kurie dirba tiesioginį darbą su mokiniais ir geriausiai žino situaciją. Staigių ir radikalių reformų nebus.
- Ką ketinate nuveikti, kad švietimas taptų prioritetine sritimi? Ar nemanote, kad būtina peržiūrėti pedagogų rengimo klausimą? Dar iki šių dienų galioja nerašyta taisyklė, kad į Pedagoginį universitetą įstoja tie, kurie neįstoja kitur... Ar nemanote, kad laikas pedagogo specialybę perkeisti, kad ji taptų prestižine, kad norintys tapti pedagogais žmonės turėtų praeiti ypatingą atranką, griežtus konkursus, net psichinės sveikatos patikrą? Ar nemanote, kad pedagogas yra labiau pašaukimas, todėl reikalinga mažinti studijuojančių skaičių, bet kelti didesnius reikalavimus ir plėsti būsimų mokytojų akiratį, į mokymo programas įvedant įvairių pasaulio pedagogikų kursus?
- Jūsų pastebėjimai dėl pedagogų rengimo yra teisingi. Tobulinsime mokytojų rengimo sistemą, artinsime prie praktinio darbo, metodikų pažinimo ir įgūdžių jas taikyti ugdymo. Visiškai pritariu, kad mokytojo profesiją turėtų rinktis turintys tam pašaukimą, kūrybiški žmonės. Manau, nebūtina brandos egzaminus išlaikyti dešimtukais, kad būtum geru mokytoju – svarbu norėti juo būti, norėti dirbti su vaikais, jaunimu, suteikti jiems ne tik žinių, bet svarbiausia padėti ugdytis atsakingoms, kūrybiškoms, smalsioms asmenybėms.
- Nuoširdžiai linkėdami Jums sėkmės, gerų ketinimų ir realių darbų, norime užduoti ir nerimtą klausimą - kokių gerosios gydytojo praktikos elementų ketinate įdiegti į švietimo sistemą?
- Prieš spręsdamas problemą, t. y. gydydamas, medikas atlieka išsamius esamos būklės tyrimus. To norėčiau ir švietimo sistemoje: pirma išsiaiškiname, kas ir kodėl negerai, randame geriausią sprendimą ir tik tada imamės jį įgyvendinti.
Šarūnas Puidokas, aktorius, ekspertai.eu visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:
Naujasis ministras atsakymus dalija šykščiai. Tačiau ir iš šių šykščių atsakymų matyti, kad vidurinio lavinimo sritis jam dar yra nepažįstama žemė. Tai šiek tiek neramina.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]