Penktus metus iš eilės badaujantis liberalas pranešė, kad Paryžiuje Ukraina nugalėjo Rusiją rezultatu 3:1

Dėl Ukrainos didvyrės Nadios Savčenko jau penktus metus iš eilės badaujantis liberalas, Lietuvos interesams Europos Parlamente (EP) atstovaujantis Petras Auštrevičius pasidalino savo analitinėmis analizėmis po Normandijos ketveriukės susitikimo Paryžiuje.

Apie tai jis paskelbė savo įžvalgoje „Po Normandijos susitikimo: Ukraina-Rusija – 3:1“.

„Negalėčiau sutikti, kad Paryžiuje vykęs Normandijos susitikimas praėjo be rezultatų. Vien tai, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiko su V. Putinu ir prieš kameras privertė jį skaityti paruoštuką, jau reiškia tam tikrą rezultatą. Į Normandijos formatą įsitraukė naujas veidas – E. Macronas. Šis tas naujo po 3 metų pauzės, kuri padėties Rytų Ukrainoje nepagerino.

Vis labiau į politiką linkstama žiūrėti kaip į sportą, todėl susitikimą Paryžiuje noriu įvertinti futbolo terminais (ir rezultatu). Susitikimui tarp Ukrainos ir Rusijos ne pirmą kartą teisėjavo pripažinti arbitrai iš Vokietijos bei Prancūzijos, ir šįkart buvo susikurta ne viena nauja proga, kurias, tiesa, dar reikės išnaudoti.

Jei Europos lyderiai užtikrins „fair play“, Ukraina gaus galimybę laimėti kad ir mažus, bet svarbius mūšius, ir galbūt – baigti Kremliaus šaliai primestą karą.

Tarpusavio akistatų istorija žinoma puikiai – Rusija dar 2014 metais puolė ir apšaudė varžovą iš nuošalės, okupuodama dalį aikštelės. Visai dėl kitų priežasčių priimtas, bet labai simboliškas ir iškalbingas šios savaitės sprendimas: Pasaulinė antidopingo agentūra 4 metams nutarė šalinti Rusiją iš tarptautinių varžybų, tarp jų – būsimų olimpinių žaidynių ir 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato.

Dvigubas pralaimėjimas Rusijai: politinėse Normandijos formato derybose Ukraina ir V. Zelenskis susikūrė daugiau progų prie dopingo kontrolės užkluptos V. Putino komandos vartų. Paaiškinsiu, kodėl taip manau.

Pirma. Pasiektas susitarimas apsikeisti karo belaisviais pagal principą „visi už visus”. Svarbus žingsnis, kuris jau pradėtas įgyvendinti, ir jį būtina užbaigti. Rezultatas: Ukraina-Rusija – 1:1.

Antra. Nauji „koridoriai“ kirsti sieną Donbase Ukrainos piliečiams. Per ateinantį mėnesį čia planuojama atidaryti naujus išvažiavimo/įvažiavimo punktus. To labai reikia: iš viso apie 5 mln. gyventojų Rytų Ukrainoje ir Kryme susiduria su socialinėmis ir humanitarinėmis problemomis, apie 1,7 mln. ukrainiečių karo metu buvo priversti palikti savo namus. Rezultatas: 2:1 Ukrainos naudai.

Trečia. Išsklaidytos abejonės, kad Ukrainos prezidentas gali lygioje vietoje praleisti įvarčių į savus vartus. V. Zelenskis atrėmė lauktą V. Putino ataką dėl Ukrainos federalizacijos, aiškiai pasakė rinkimams Donecke ir Luhanske „ne“, kol Ukraina nesusigrąžins sienų kontrolės ir nebus išvesta V. Putino komanda. V. Zelenskis apgynė Ukrainos Konstituciją, o V. Putinas darsyk parodė savo veidą ir labai ribotą veiksmų arsenalą. Ukraina laimi 3:1.

Ketvirta. Šalių įsipareigojimas pilnai įgyvendinti paliaubas ir nutraukti ugnį iki 2019 metų pabaigos. Akivaizdu, kad prieš tai vykusiose skirtingų formatų derybose pasiekti sprendimai (neapsiribojant Minsko susitarimais) iki šiol visiškai neveikia. Derybų dieną Donbase įvyko septyni apšaudymai, žuvo 3 Ukrainos kariai. Todėl reikės įrodyti, kad žodžiai gali virsti darbais. Rezultatas lieka tas pats – 3:1.

Penkta. Dujų tranzito per Ukrainą klausimas toliau lieka neišspręstas, perspektyvos – miglotos. Todėl čia kol kas be įvarčių.

Taigi – jei laikysime, kad prieš šios savaitės Normandijos susitikimą rezultatas tarp Ukrainos ir Rusijos buvo lygus, tai po šios savaitės „mačo“ Paryžiuje – rezultatas 3:1 Ukrainos naudai.

Žinoma, Vokietijos bei Prancūzijos lyderių vaidmuo prieš 2020 metais planuojamas naujas keturšales derybas tik didės. Svarbu išlaikyti spaudimą Rusijai dėl tikrų paliaubų, padėties Rytų Ukrainoje stabilizavimo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

E. Macronas ir A. Merkel šią savaitę perduos žinią naujajai ES vadovybei, iš kurios lauksime tolimesnių žingsnių. Būtent Prancūzijos ir Vokietijos vadovai turės nubrėžti veiksmų gaires, bendram veikimui mobilizuoti visas ES nares“, - teigia P. Auštrevičius.

P. S.