Siūloma Konstitucijos pataisa panaikintų spekuliacijas dėl užsienio karinių bazių Lietuvoje

Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Wallenberg'ų šeimos patikėtinis, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda gegužės 14 d. „vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 pakeitimo įstatymą“.

„Šalies vadovas nurodė, kad šis Seimo priimtas įstatymas sudarė prielaidas į Lietuvos Respublikos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje būti masinio naikinimo ginklams yra absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“, - skelbiama Prezidentūros pranešime visuomenei „Prezidento veto: Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu“.

G. Nausėda siūlo atitinkamą minėto įstatymo dalį pakeisti ir joje nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą yra draudžiama.

Vyriškis nurodė, kad „Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu, yra aktyvi NATO branduolinės politikos dalyvė“.

„Tuo atveju, jei būtų tam tikrų pokyčių šioje politikoje, vertėtų pradėti diskusijas, ar mūsų teisinėje sistemoje esantys absoliutūs apribojimai pilnai atitinka mūsų šalies nacionalinio saugumo interesus“, - teigia G. Nausėda.



Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija dar kartą verčia įdėmiau pasižiūrėti į mūsų pagrindinį įstatymą.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Praktikoje ši nuostata kelia ginčus dėl dviejų dalykų: kas laikytina užsienio valstybės karine baze ir kaip vertinti sąjungininkų karinį buvimą Lietuvoje. Dėl to atsiranda erdvė skirtingoms interpretacijoms ir kaltinimams, kad Konstitucijos 137 straipsnis yra apeinamas.

Siūlomos pataisos tikslas – šį klausimą išspręsti aiškiai. Užsienio valstybių karinės bazės Lietuvos Respublikos teritorijoje galėtų būti tik tada, kai tam pritartų Tauta referendume ir Seimas ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma. Taip būtų užtikrinta, kad tokie sprendimai būtų priimami ne per interpretacijas ar administracinius susitarimus, o tiesiogiai ir aiškiai konstituciniu pagrindu.

Pataisoje taip pat aiškiai nustatoma, kad masinio naikinimo ginklai negali būti dislokuojami, laikomi, saugomi, gaminami ar įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kartu patikslinama, kad sąjungininkų karinių pajėgų tranzitas ar veikimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nelaikomas šio draudimo pažeidimu, jeigu tokie ginklai nėra dislokuojami, laikomi ar saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tokia pataisa taip pat atimtų argumentus iš Lietuvai priešiškų valstybių – Rusijos, Kinijos, Baltarusijos, Irano ir kitų, kurios šiandien gali naudotis esamu teisiniu neapibrėžtumu propagandai, kaltinimams ar spekuliacijoms dėl Lietuvos Konstitucijos laikymosi. Kai sprendimas būtų aiškiai įtvirtintas pačioje Konstitucijoje, priimtas Tautos referendumu ir Seimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma, bet kokie išoriniai kaltinimai dėl Konstitucijos pažeidimo netektų pagrindo.

Priėmus tokią pataisą būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kokiomis sąlygomis užsienio valstybių karinės bazės gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kokie veiksmai su masinio naikinimo ginklais Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiami. Nebeliktų galimybės apeiti Konstitucijos per skirtingus terminus, interpretacijas ar politinius išvedžiojimus, o svarbiausi sprendimai dėl valstybės suvereniteto būtų priimami aiškiai, skaidriai ir tiesiogiai išreikšta Tautos valia.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 137 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJOS 137 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2026 m. __________ d. Nr. ____
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

137 straipsnis

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama dislokuoti, laikyti, saugoti, gaminti ar įvežti masinio naikinimo ginklus.

Sąjungininkų karinių pajėgų tranzitas ar veikimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nelaikomas šio draudimo pažeidimu, jeigu masinio naikinimo ginklai nėra dislokuojami, laikomi ar saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsienio valstybių karinės bazės Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti steigiamos, dislokuojamos ar naudojamos tik pritarus Tautai referendume ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. __________ d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 137 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Praktikoje ši nuostata kelia ginčus dėl to, kaip turi būti vertinamas užsienio valstybių karinių pajėgų, karinės infrastruktūros, karinių objektų ar ilgalaikio karinio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas.

Galiojanti 137 straipsnio formuluotė draudžia užsienio valstybių karines bazes, tačiau joje nėra aiškiai nustatyta, ar ir kokiomis sąlygomis Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti sąjungininkų karinės bazės, jeigu jų buvimas grindžiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, valstybės gynybos poreikiais arba kolektyvinės gynybos įsipareigojimais.

Dėl to atsiranda teisinis neapibrėžtumas. Viena vertus, Konstitucijos tekstas tiesiogiai draudžia užsienio valstybių karines bazes. Kita vertus, praktikoje užsienio valstybių karinis buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais ir valstybės saugumo interesais.

Įstatymo projekto tikslas – pašalinti šį neapibrėžtumą ir aiškiai nustatyti, kad užsienio valstybių karinės bazės Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti tik pritarus Tautai referendume ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

Projektu taip pat siekiama aiškiai patikslinti masinio naikinimo ginklų draudimą, nustatant, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama dislokuoti, laikyti, saugoti, gaminti ar įvežti masinio naikinimo ginklus. Kartu nustatoma, kad sąjungininkų karinių pajėgų tranzitas ar veikimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nelaikomas šio draudimo pažeidimu, jeigu tokie ginklai nėra dislokuojami, laikomi ar saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatoriai – __________________________.

Įstatymo projektą parengė – __________________________.

3. Dabartinis teisinis reguliavimas

Galiojantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis nustato:

„Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Ši nuostata įtvirtina bendrą draudimą Lietuvos Respublikos teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Tačiau galiojanti formuluotė neatsako į klausimą, kaip turi būti vertinamas sąjungininkų karinis buvimas, jeigu jis yra ilgalaikis, organizuotas, susijęs su karine infrastruktūra, kariniais vienetais ar kitais faktiniais karinės bazės požymiais.

Taip pat galiojanti formuluotė nepakankamai aiškiai atskiria masinio naikinimo ginklų dislokavimą, laikymą ar saugojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo sąjungininkų karinių pajėgų tranzito ar veikimo pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

4. Siūlomo teisinio reguliavimo esmė

Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį išdėstyti nauja redakcija.

Pirma, vietoje bendros formuluotės, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų, siūloma aiškiai nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama dislokuoti, laikyti, saugoti, gaminti ar įvežti masinio naikinimo ginklus.

Antra, siūloma nustatyti, kad sąjungininkų karinių pajėgų tranzitas ar veikimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nelaikomas šio draudimo pažeidimu, jeigu masinio naikinimo ginklai nėra dislokuojami, laikomi ar saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Trečia, siūloma aiškiai nustatyti, kad užsienio valstybių karinės bazės Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti steigiamos, dislokuojamos ar naudojamos tik pritarus Tautai referendume ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

Tokiu būdu siūloma įtvirtinti du privalomus saugiklius: tiesiogiai išreikštą Tautos valią referendume ir Seimo sprendimą, priimtą ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

5. Projekto santykis su Tautos suvereniteto principu

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, o suverenitetas priklauso Tautai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto.

Todėl užsienio valstybių karinių bazių klausimas negali būti laikomas vien techniniu karinio bendradarbiavimo klausimu. Tai yra esminis valstybės suvereniteto, teritorijos kontrolės ir nacionalinio saugumo klausimas.

Siūloma pataisa užtikrina, kad sprendimai dėl užsienio valstybių karinių bazių Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų priimami tik tiesiogiai pritarus Tautai referendume ir Seimui ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma. Taip būtų panaikinta galimybė tokio pobūdžio klausimus spręsti vien administraciniais susitarimais, politinėmis interpretacijomis ar siauresniu vykdomosios valdžios sprendimu.

6. Numatomo teisinio reguliavimo poveikis

Priėmus įstatymo projektą būtų pašalintas dabartinis konstitucinis neapibrėžtumas dėl užsienio valstybių karinių bazių Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Projektas aiškiai nustatytų, kad tokios bazės galimos tik esant dviem sąlygoms: Tautos pritarimui referendume ir Seimo sprendimui, priimtam ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

Projektas taip pat patikslintų masinio naikinimo ginklų draudimą ir aiškiai atskirtų draudžiamą tokių ginklų dislokavimą, laikymą, saugojimą, gamybą ar įvežimą nuo sąjungininkų karinių pajėgų tranzito ar veikimo pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Priėmus pataisą būtų sumažinta erdvė politinėms spekuliacijoms, teisiniams ginčams ir priešiškų valstybių propagandai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio laikymosi.

7. Galimos neigiamos pasekmės

Galima neigiama pasekmė – sudėtingesnė sprendimų dėl užsienio valstybių karinių bazių priėmimo procedūra.

Tačiau ši pasekmė laikytina pagrįsta ir proporcinga, nes kalbama apie klausimą, tiesiogiai susijusį su Lietuvos Respublikos suverenitetu, valstybės teritorija, gynyba ir Konstitucijos 137 straipsnio turiniu.

Projektas nedraudžia Lietuvos Respublikai dalyvauti kolektyvinės gynybos sistemoje, tačiau nustato, kad sprendimai dėl užsienio valstybių karinių bazių turi būti priimami aiškiai, skaidriai ir konstituciškai – pritarus Tautai referendume ir Seimui ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Įstatymo projektas yra pačios Konstitucijos pakeitimo projektas.

Projektu siekiama ne paneigti Konstitucijos 137 straipsnio esmę, o ją patikslinti taip, kad neliktų galimybės skirtingai aiškinti masinio naikinimo ginklų draudimo ir užsienio valstybių karinių bazių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Projektas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintu Tautos suvereniteto principu.

9. Įstatymo projekto atitiktis tarptautiniams įsipareigojimams

Įstatymo projektas nepaneigia Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir teisės dalyvauti kolektyvinės gynybos sistemoje.

Projektas nustato aiškų konstitucinį pagrindą, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galėtų būti sąjungininkų karinės bazės, jeigu tam pritartų Tauta referendume ir Seimas ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

Projektas taip pat aiškiai nustato, kad sąjungininkų karinių pajėgų tranzitas ar veikimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis nėra laikomas masinio naikinimo ginklų draudimo pažeidimu, jeigu tokie ginklai nėra dislokuojami, laikomi ar saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Įgyvendinamieji teisės aktai

Priėmus įstatymo projektą, gali prireikti peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius užsienio valstybių karinių pajėgų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimančiosios šalies paramą, karinės infrastruktūros naudojimą, referendumų organizavimą ir tarptautinių karinių susitarimų įgyvendinimą.

11. Reikšminiai žodžiai

Konstitucija, 137 straipsnis, masinio naikinimo ginklai, užsienio valstybių karinės bazės, suverenitetas, Tauta, referendumas, Seimas, kolektyvinė gynyba, karinė infrastruktūra, nacionalinis saugumas.

P. S. 

Šis tekstas yra iniciatyvos pristatymo ir viešo svarstymo variantas. Oficialiam registravimui Seime aiškinamasis raštas būtų papildytas pagal visus teisėkūros procedūrose taikomus formalius reikalavimus.

Apie tai ir daugiau – tiesioginėje 2026 05 14 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.

Susiję:

Naujiena: Kasčiūnas informavo, kad Vokietijos karinė bazė Lietuvoje, nebus karinė bazė