|
Labai tikėtina, kad energetiniai skalūnų ištekliai gali būti viena iš svarbiausių priežasčių siekiant atsikąsti ir Pietryčių Ukrainoje keletą regionų. Nors Krymas jau gerklėje, tačiau jo virškinimas stringa, o glostymas iš pasitenkinimo per pilvą gerokai ankstyvas. Nekelia abejonių, kad Rytų Ukrainoje sumaištį kelią Rusijos imperijos režimas. Slovjanskas apsuptas Ukrainos karinių pajėgų. Ratas siaurėja. Kaip iš jo išsiveržti be Rusijos armijos tiesioginio įsikišimo? – sunkus klausimas teroristiniams diversantams. Ukrainos rusai jau nerodo didelio entuziazmo bei noro pulti į V.Putino glėbį. Jau pradeda ryškėti, kad gausiai dalinti pažadai Kryme – fikcija. Separatistų aktyvo gretos, kuriose šmėkščioja ir patirtį grobimuose turintys “žali žmogeliukai”, nebesulaukia tokio visuomenės palaikymo, koks buvo demonstracijose prie Lenino paminklo.
Tai, kaip elgiamasi su Ukrainos pareigūnais, parodo visos tokios “politikos” esmę. Atviras teroras žalojant ir tyčiojantis iš jų atskleidžia dar ne viską. Ne mažiau šlykščiai atrodo ir tas faktas, kad buvo sukviesti Rusijos žurnalistai, kurie turėjo paaiškinti Rusijos gyventojams kokie niekšai tie ukrainiečiai, norėję sulaikyti nusikaltėlį. Net jei pavadinti tuos kariškius “karo belaisviais”, tai vis tiek XXI -ame amžiuje tik visiški niekšai gali su jais taip elgtis. Tai primena tuos teroristų rengtus “interviu”, kurie būdavo filmuojami Afganistane ar kitose teroro siaubiamose teritorijose. Nors ir tai tokių sudaužytų bei kruvinų belaisvių nerodydavo. Informacija Rusijoje išplatinta ir niekaip nepatikėčiau kad ji savo poveikio nepadarė. Rusijos visuomenė turi dar vieną progą įsitikinti, kaip skiriasi Maskvos demagogija nuo siaubingos realybės, kur teroristams leidžiama viskas, o Ukrainos valdžiai liepiama nesikišti ir netrukdyti teroristų siautėjimams. Nes kitaip, atseit, Rusijos armija atskubės jų gelbėti.
Kai Ukrainos vadovybė paskelbė apie galimą amnestijos taikymą tiems, kas nusiginkluos ir pasiduos bei paskelbė, kad per šv. Velykas palieka laiko apsispręsti todėl aktyvių karinių veiksmų nesiims, tai S.Lavrovas ir panašūs tyčiojosi, kad Ukraina nevykdo Ženevos susitarimo, nes neįveda tvarkos šalyje. Kai po švenčių pradėjo tvarką vykdyti, tai vėl pasipylė grasinimai, kad taip elgtis prieš savo liaudį negalima, nes Rusija imsis priemonių. Kiek ten tos Ukrainos liaudies ir kiek Rusijos diversantų ar samdinių už imperijos lėšas separatistų gal dar pavyks geriau išsiaiškinti. Gali pasirodyti, kad ta liaudis tik teroristų naudojamas moterų ir vaikų skydas, kuris “sustiprinamas” pagrobtais Ukrainos ar Pasaulio tautų organizacijos pasiuntiniais.
Kiek dar laiko Rusija grobimais, smurtu ir prievarta kišis į Ukrainos vidaus reikalus. Ukrainos piliečiai turi teisę surengti laisvus rinkimus ir visos šalies referendumą. Jo teisėtumui užtikrinti Pasaulio šalys žada atsiųsti nemažai stebėtojų. Jei Pietryčių Ukrainoje tokioms žmonių teisėms bus trukdoma, tai atsakomybę už tai privalės prisiimti teroristai, kurie peržengia jau visas moralės ribas. Maskva puikiai žino, kad po jos įvykdytos Kryme ir vykdomos Rytų Ukrainoje ekspansijos separatistai per rinkimus praloš katastrofiškai. Būtent todėl gali būti griebtasi karinės jėgos panaudojimo “politikos”. Tai reikštų karinę katastrofą, kurioje laimėtojų nebūtų… pilietinio karo našta užgriūtų ne tik Ukrainos, Rusijos visuomenes, bet ir padarytų didelę žalą visam regionui ar net pasauliui. Putiniškas fašizmas turi būti sustabdytas, kol dar laikas tai padaryti. Kai tokios grėsmės, tai ekonominės griežtos sankcijos nebeatrodo tokios nuostolingos, palyginus jas su galimo karo griuvėsiais…
|