Pagal Oksfordo ekonomisto metodiką Lietuva – Europos Sąjungos skurdo dugne

Nors Lietuvos politikos lyderiai nuolat nevengia priminti apie mūsų šalies lyderystę daugelyje sričių, apie mūsų ekonominę galią, nors „Gerovės valstybės“ šūkiai skamba jau ne vienerius metus, o Lietuva neretai pristatoma kaip moralinis pasaulio autoritetas, naujas skurdo matavimo būdas rodo gerokai nepatogesnį vaizdą.

Ekonomistas Olivier Sterck iš Oksfordo universiteto darbe „Poverty without Poverty Line“ siūlo skurdą matuoti ne pagal pasirinktą skurdo ribą, o pagal tai, kiek laiko žmogui vidutiniškai reikia gauti vieną tarptautinį dolerį pajamų. Autoriaus siūloma metodika vadinama „average poorness“ – vidutiniu skurdu. Jos esmė paprasta: kuo daugiau laiko reikia gauti tą patį pajamų vienetą, tuo didesnis skurdas.

Tarptautinis doleris šiuo atveju reiškia perkamosios galios paritetu perskaičiuotą dolerį – tokį pajamų vienetą, kuris leidžia lyginti skirtingas valstybes pagal tai, kiek realiai prekių ir paslaugų už jį galima įsigyti.

Pagal šią metodiką Liuksemburgas Europoje atrodo geriausiai: 2025 m. vienam tarptautiniam doleriui gauti ten vidutiniškai reikėjo mažiau nei 21 minutės. Nyderlanduose tam reikėjo apie 24 min., Vokietijoje – 26 min., Belgijoje – 27 min., Kipre – apie 30 min.

Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 76,4 minutės. Tai reiškia, kad pagal šį matavimą Lietuva atrodo maždaug 3,6 karto skurdesnė už Liuksemburgą ir apie tris kartus skurdesnė už Nyderlandus, Vokietiją ar Belgiją.



Ypač nepatogus palyginimas su regiono valstybėmis. Estijoje vienam tarptautiniam doleriui gauti reikėjo apie 51 minutės, Lenkijoje – apie 44 minučių. Tai gerokai mažiau nei Lietuvoje.

Vis dėlto tikslumo dėlei būtina pažymėti: Lietuva nėra vienintelė tokioje padėtyje. Viešai skelbiamuose šios metodikos skaičiuose Vengrija ir Lietuva nurodomos kartu – abiem šalims priskiriamas maždaug 76 minučių rodiklis. Todėl tiksliausia formuluotė būtų tokia: pagal Olivier Sterck metodiką Lietuva kartu su Vengrija atsiduria Europos Sąjungos skurdo lentelės dugne.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Eurostato skurdo reitingas. Tai alternatyvi akademinė metodika, kuri nesiremia viena pasirinkta skurdo riba, o skurdą vertina kaip tęstinį reiškinį. Kitaip tariant, ji leidžia matyti ne tik tai, kiek žmonių patenka žemiau tam tikros ribos, bet ir tai, kiek giliai pajamų pasiskirstymas stumia visuomenę į skurdą.

Būtent todėl šis rodiklis Lietuvos valdžiai yra nepatogus. Jis paprastai parodo tai, kas dažnai paslepiama po gražiais makroekonominiais vidurkiais: kiek realaus gyvenimo laiko žmogui reikia tam pačiam pajamų vienetui gauti.

Pagal šį matavimą Lietuvos „gerovės valstybė“ atsiduria ne Europos Sąjungos sėkmės istorijų viršuje, o pačiame jos dugne.

P. S.

Tarptautinis doleris – tai ne valiutos keitykloje perkamas JAV doleris, o palyginimo vienetas. Jis parodo, kiek pinigų konkrečioje valstybėje reikia tam pačiam prekių ir paslaugų kiekiui įsigyti, kurį Jungtinėse Valstijose būtų galima nusipirkti už 1 JAV dolerį. Todėl šis rodiklis leidžia lyginti ne nominalias algas, o realią žmonių perkamąją galią.

Šaltinis: luxtimes.lu