Philippe De Viliers: Putinas – idealus JAV ir NATO priešas

Buvęs kandidatas į Prancūzijos prezidentus sveikina Minsko susitarimus ir mano, Kad Frasua Ollandui ir Angelai Merkel reikia dar labiau suartėti su Vladimiru Putinu tam, kad būtų statoma „didžioji Europa“ nuo Atlanto iki Uralo.

Le Figarovox: - Ką jūs manote apie Minsko susitarimus, dėl kurių Angelai Merkel ir Fransua Ollandui pavyko susitarti su Vladimiru Putinu?

Philippe De Viliers: - Minsko susitarimai labai svarbūs todėl, kad juose yra keturi nauji momentai. Visų pirma, jie leido svarbiausiems veikiantiems asmenimis nebesiremti karine logika. Laipsniškų politinių iniciatyvų kelias kuria taikaus sureguliavimo perspektyvą. Antra, dvi didžiausios Europos valstybės, Vokietija ir Prancūzija, aktyviai dalyvavo derybose ir tapo susitarimų vykdymo garantu kartu su Rusija. Reikia paminėti, kad ES ir JAV neturi galimybių ir noro siekti Ukrainoje taikos. Šie susitarimai tiesiog sako, kad taiką galima pasiekti tik tada, kai Europa kalba su Europa. Čia aš turiu omeny Europą kaip atskirų valstybių darinį.

Trečia, sutartis atveria kelią vieninteliam sprendimui, kuris gali užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą: Kijevas turi sutikti suteikti šalies Rytams ypatingąjį statusą ir užtikrinti gyventojams teisę kalbėti jų gimtąja rusų kalba. Galiausiai, skirtingai nei rugsėjo mėnesio susitarimuose, naujajame dokumente yra nurodytas tikslus kiekvieno sutarties punkto vykdymo grafikas.

- Galima teigti, kad jūs sveikinate Ollando iniciatyvą?

- Taip, nes Europos ateitis neturi būti rašoma diktuojant JAV. Fransua Ollandas pasirodė kaip šalies vadovas, kurio JAV neveda už pavadėlio. Jis davė atkirtį Amerikos siekiui kviesti Ukrainą į NATO. Dabar Prancūzija turi žengti naujus žingsnius kelyje į tolimesnį išsilaisvinimą. Ollandas turėtų perduoti Rusijai „Mistralius“ ir įvykdyti su Rusija pasirašytą komercinę sutartį, pagal kurią Rusija yra sumokėjusi milijardą eurų. Be to, jam reikėtų atšaukti sankcijas, nes sankcijos – tai savotiška karo išraiška. Prancūzijos ekonomika patiria didesnius nuostolius nei Rusijos, tačiau tai visiškai neliečia Amerikos. Mums būtina liautis užsispyrusiai statyti dirbtinę Europą remiantis Mastrichto sistema. Mes privalome kurti vienintele gyvybingą Europą, kuri remtųsi plačiu strateginiu ir kultūriniu bendradarbiavimu su Rusija, kurti Europą nuo Atlanto iki Uralo.

- Ukrainos sukilėliai jau kartą pažeidė sutartį. Ar galima tikėti Vladimiru Putinu?

- Mes negalime nepastebėti Europos Sąjungos ir Vakarų žiniasklaidos skleidžiamo melo. Kiek man yra žinoma, ugnies nutraukimo buvo laikomasi visoje fronto linijoje, išskyrus Debalcevą, kur problema egzistavo dar prieš pasirašant Minsko susitarimus. Tačiau net ten dabar vykdomas sunkiosios ginkluotės atitraukimas. Kai žiniasklaida teigia, kad sieną kertanti humanitarinė Rusijos kolona iš tikrųjų yra prikrauta karinės amunicijos, man kyla klausimas: šiandien visur skraido palydovai, o su Iphone galima nufilmuoti beveik viską, kada gi jūs pagaliau pateiksite įrodymus, kur fotografijos?

- Rusija atsisakys statyti „Puy du Fou“ (Disneilendo analogas, Philippe De Viliers yra šio parko pagrindinis savininkas ir kūrėjas) parką. Kaip tai pakeis jūsų požiūrį į Vladimira Putiną?

- Viskas yra atvirkščiai. Realizuojant bendrą projektą man pavyko artimiau pažinti Rusiją ir aš čia atradau du dalykus. Visų pirma, Rusija – giliai europietiška šalis. Visa jos kultūra, elitas ir tauta yra orientuota į Europą. Solženycinas kartą man pasakė: „Jei jūs nusisuksite nuo Rusijos, tai bus klaida. Nuo to priklauso mūsų ateitis“.

Dar aš supratau, kad Putinas – tikras šalies vadovas. Ir supratau, kodėl globalistinis Vakarų elitas taip stipriai jį kritikuoja: Amerika nori, kad Europa taptų 51 žvaigždute jos vėliavoje. Tam reikia, kad europiečiai būtų pavaldūs NATO. Vladimiras Putinas jiems – idealus pasiteisinimas, idealus priešas. Nereikia pamiršti ir to, kokios yra dabartinių įvykių Ukrainoje priežastys. Visų pirma, tai NATO įvykdytas perversmas. Vėliau – Amerikos reikalavimai priimti Ukrainą į NATO.  Ar galima buvo įsivaizduoti, kad Rusija taip lengvai leis, kad NATO atsidurtų prie pat jos sienų? Putinas nori ne Ukrainos padalinimo, o rusakalbių teisių kalbėti gimtąja kalba pripažinimo taip pat ypatingojo statuso Ukrainos Rytų sritims ir Ukrainos neutraliteto NATO atžvilgiu.

- Atrodo, kad Rusija vėl atgauna nacionalinį išdidumą. Ar tai negali būti postūmis į Rusijos nacionalizmą?

- Skirtingai nei Prancūzijoje, Rusijoje vyksta moralinių, pilietinių, patriotinių ir dvasinių vertybių atkūrimas. Mažieji rusai mokosi didžiuotis tuo, kuo jie yra. Jiems pasakoja apie Rusiją, jos didybę, turtingą praeitį ir eurazijos statusą.  O kas pasakojama mažiesiems prancūzams? Prancūzams pasakojama, kad Prancūzijos reikia gėdytis, kad prancūzai – rasistai ir kad patriotizmas yra yda. Rusijoje daugiau žodžio laisvės nei pas mus. Kaip ir prognozavo Philippe Muray, mes patys save įstūmėme į „fobijų“ spąstus: islamofobijos, ksenofobijos, europafobijos, homofobijos.

- Bet juk ir Rusijoje egzistuoja stipri etninė ir religinė įtampa.

- Skirtumai su mūsų šalimi ten matomi plika akimi. Rusijoje gyvena 20 milijonų musulmonų, kai šalies gyventojų skaičius 140 milijonų. Putinas laikosi seno ir atsargaus principo: „Neik į svetimą vienuolyną su savo statutu“. Prancūzijoje tie, kurie  bando pristatyti pasaulietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus kaip visų problemų sprendimą, iš tikrųjų yra manipuliatoriai ir niekšai. Mūsų šalyje egzistuoja tik vienas integracijos tipas – tai „suprancūzinimas“.

- Šiuo metu Graikijos ir ES derybos stovi vietoje. Ar ne atsitiks taip, kad Tsipras (Graikijos premjeras) atsisuks į Rusiją?

- Europos oligarchai mano, kad Tsipras padarė mirtiną nuodėmę. Jį greitai paaukos dievams Panteone todėl, kad jis nesimeldžia eurui ir neslepia draugiškų santykių su Rusija. Jis mato gėrį ten, ką kiti pakrikštijo velnio įsikūnijimu. Šiandieninė ES – tai beprotiškas bandymas panaikinti valstybes ir sienas, priversti tautas dirbti globalizacijos šeimininkams, kurie iš to gauna milžinišką pelną.

- Kokia bus Europa ateityje?

- Šiandien eurokratai ir globalistinis elitas svajoja apie laisvosios prekybos sutartį tarp ES ir JAV, kuri paverstų Europą JAV rinkos priedėliu. Ši sutartis prieštarauja sveikam protui. Aš esu nepatenkintas, kad Europa tapo amerikietiška Europa, ekonominiu ir kultūriniu JAV priedėliu. Apie ateitį: „ES mirė, tegyvuoja Europa!“. Tikra, didi Europa, Europa nuo Atlanto iki Uralo, senovės kultūrinių aljansų lopšys. Europa, kurioje Kijevo kunigaikštienė Anna Jaroslavna ištekėjo už Prancūzijos karaliaus. Senų, gerų idėjų Europa, kuri veda paskui save pasaulį, vadovaudamasi šiais žodžiais: „suverenitetas, sienos, tapatybė“.

Šaltinis: lefigaro.fr