
Pasaulio politikoje vyksta tylus, bet reikšmingas lūžis. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba panaikino sankcijas Achmedui aš-Šarai – asmeniui, kuris dar visai neseniai buvo laikomas vienu pavojingiausių teroristų, o JAV Valstybės departamentas dabar jį vadina „padoriu vyru“.
Atrodytų, smulkmena. Tačiau tai ženklas, kad senoji pasaulio tvarka, sukurta po Antrojo pasaulinio karo, tiesiog griūva. Taisyklės, vertybės ir moralė, kuriomis remdavosi Vakarai, tampa tik dekoracija. Pragmatizmas užgožia principus, o tarptautiniai institutai – nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo iki JT – praranda prasmę.
Pasaulis virsta daugiapoliu, kuriame galioja viena taisyklė – galios taisyklė. Kas stipresnis, tas teisus. Vertybės taikomos tik tada, kai patogu.
Ir vis dėlto kyla klausimas: kodėl apie tai tyli Lietuvos vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė? O Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kadėl nepraveria burnos? Kodėl, kalbėdami apie „vertybių Europą“ ir „taisyklių pasaulį“, jie nekalba apie akivaizdų šių vertybių žlugimą?
Gal todėl, kad pripažinti pasaulio dvilypumą reikštų pripažinti ir savo politinės laikysenos tuštumą. O gal todėl, kad Lietuva vis dar gyvena tikėjimu, jog pakanka būti „teisingoje pusėje“ – net jei ta pusė jau seniai pamiršo, ką reiškia moralė.






























