Pilietinės galios indeksas – dar vienas skaičius už biudžeto pinigus

Kairėje: Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Dešinėje – pilietinė visuomenė. Nuotr. civitas.lt

Lietuvoje vadinamasis Pilietinės galios indeksas nėra skaičiuojamas iš gero noro ar privačių aukų. Šį tyrimą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o nepigiai kainuojantį techninį darbą – gyventojų apklausą – atlieka privačios bendrovės, tokios kaip „Vilmorus“.



Tad kalbėkime tiesiai: pilietiškumas Lietuvoje jau daug metų matuojamas už mokesčių mokėtojų pinigus. Oficialiai sakoma, kad šis indeksas rodo visuomenės pilietinį aktyvumą. Tačiau valdžiai jis labiau reikalingas kaip patogus skaičius planams, ataskaitoms ir tariamai pažangai rodyti. Reikia ne tikro vaizdo, o rodiklio, kurį būtų patogu parodyti.

Bet pilietinė visuomenė nėra termometras. Vienu skaičiumi jos nepamatuosi. Toks indeksas ne atskleidžia tikrovę, o ją supaprastina ir paslepia tai, kas nepatogu.

Pats Pilietinės visuomenės institutas yra tik maža projektinė grupė. Vieši duomenys rodo labai mažą oficialų darbuotojų skaičių, todėl tai nėra jokia stambi struktūra su dideliu aparatu.



Iš esmės schema paprasta: institutas paima biudžeto lėšas, didžiąją dalį jų perveda privačioms apklausų bendrovėms ir pateikia valdžiai tai, ko ši prašė – skaičių. Sistema sukasi, pinigai įsisavinami, o valdžia gauna jai reikalingą rodiklį.

Išvada paprasta: tie indeksai piliečiams mažai kam reikalingi. Daug labiau jie reikalingi valdžiai, kad jos beprasmės ataskaitos tvarkingai sugultų ir būtų galima sudaryti pažangos regimybę.

Apie tai ir daugiau artimiausioje ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.