Pirmosios dvi bylos, kurias turi tirti nepriklausomas Lietuvos prokuroras

2018 m. birželio 18 d. 11 val. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Pirmosios dvi bylos, kurias turi tirti nepriklausomas Lietuvos prokuroras.“

2010 m. paaiškėjus pasirinktiniam teisingumo vykdymui Sausio 13-osios byloje (kolaborantams pareikšti įtarimai panaikinti, atskiri epizodai netiriami nenurodant net motyvų), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seimui pateikė prokuratūros įstatymo pakeitimo dėl nepriklausomo prokuroro, kurį skirti konkrečiam išskirtinės svarbos valstybei atvejui tirti galėtų Seimo valdančioji dauguma arba Seimo opozicijos dauguma, projektą. Tuometinis Seimo narys Gintaras Songaila buvo įregistravęs alternatyvų ypatingojo prokuroro įstatymo projektą, kurio priėmimui, deja, reikia Konstitucijos pakeitimo.

Po šių siūlymų Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamentas atliko tyrimą „Specialiojo prokuroro pareigybės JAV ir kai kuriose ES valstybėse“. Zigmas Vaišvila naujai išrinktiems Seimams primindavo šio teisėsaugos instituto atsiradimo svarbą, tačiau gaudavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsisakymus svarstyti šį projektą.

Po Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo nario Eligijaus Masiulio elektroninių laiškų dėl Generalinio prokuroro skyrimo paviešinimo suprantama, kad Generalinė prokuratūra nenori ir negali tirti šio galimai nusikalstamo valstybės vadovės ir Seimo nario poveikio Seimui. Todėl Zigmas Vaišvila kreipiasi į dabartinį Seimą dėl nepriklausomo prokuroro instituto įtvirtinimo įstatymu skubos tvarka ir pirmųjų dviejų tokių bylų ištyrimo.

Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:


 

Pranešimas spaudai

Signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininką Ramūną Karbauskį dėl prokuratūros įstatymo pakeitimo dėl nepriklausomo prokuroro. Z. Vaišvila dėl šio įstatymo pakeitimo kreipiasi jau į trečią Seimą. Nepriklausomą prokurorą siūloma skirti konkrečiam išskirtinės svarbos valstybei atvejui tirti Seimo valdančios daugumos ar opozicijos dauguma balsų, jei prokuratūra atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą. Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamentas dar 2011 m. atliko tyrimą „Specialiojo prokuroro pareigybės JAV ir kai kuriose ES valstybėse”, tačiau priimti tokį įstatymą neapsispręsdavo.

Z. Vaišvilos nuomone, po Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio elektroninių laiškų dėl Generalinio prokuroro skyrimo paviešinimo pirmoji byla, kurią turėtų tirti Seimo paskirtas nepriklausomas prokuroras, turėtų būti dėl Prezidentės D. Grybauskaitės ir buvusio Seimo nario E. Masiulio elektroniniuose laiškuose atskleisto galimai neteisėto poveikio Seimui, skiriant Generalinį prokurorą.

Antroji tokia byla, Z. Vaišvilos nuomone, turėtų būti dėl LR VSD ir AOTD prie LR VRM vadovų neveikimo. Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovų neveikimo pagal 2018-03-26 Z. Vaišvilos pareiškimą, motyvuojant tuo, kad neturi teisės reikalauti žvalgybos informacijos. Tačiau prokuratūra nevertino Z. Vaišvilos pateiktų faktų, kuriuos ištirti prašė dar 2016-03-31 prašymu po 2015 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo paskelbimo. LR VSD ir AOTD prie LR KAM grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose kasmet skelbiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusija. Todėl Z. Vaišvila Lietuvos specialiosioms tarnyboms pateikė Rusijos Federacijos URM ir ambasados Lietuvoje raštišką atsisakymą pateikti informaciją apie p. D. Grybauskaitės darbą ir pareigas 1991 m. TSRS ambasadoje Vašingtone JAV. Rusija atsisakė pateikti informaciją apie Lietuvos Prezidentę D. Grybauskaitę, motyvuojant tuo, kad p. Dalia Grybauskaitė iki šiol yra ne tik Rusijos Federacijos federaliniais įstatymais saugomas subjektas, informaciją apie kurią galima pateikti tik pačiai p. D. Grybauskaitei, bet ir yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis. Respublikos Prezidentės kanclerio raštu Z. Vaišvilai pranešta, kad Prezidentės vardu atsisakoma suteikti sutikimą gauti šiuos duomenis.

Papildomai Z. Vaišvila nurodė, kad p. D. Grybauskaitė net LR VRK savo pasirašytose 2009 m. ir 2014 m. kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų anketose pateikė prieštaringus ir žinomai melagingus duomenis apie save dėl priklausymo LKP ar TSKP perversmo prieš Lietuvą organizavimo metu, taip pat dėl jos buvimo Vašingtone laikotarpio: 2009 m. anketoje nurodyta, kad ji Vašingtone buvo 1991 m., o 2014 m. anketoje – kad 1992 m. Tai padaryta, siekiant nuslėpti jos vykimą į JAV TSRS siuntimu 1991 m. ir darbą tuo metu TSRS ambasadoje JAV. Dėl šių priežasčių 2014 m. D. Grybauskaitė pakeitė savo biografiją Respublikos Prezidento interneto svetainėje – nurodė, kad JAV ji buvo ne 1991 m., o 1992 m.

Nurodytas ir faktas, kurį gali patvirtinti tuometinis Minstras Pirmininkas Gediminas Vagnorius ir tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas - 1999 m. Lietuvos Vyriausybė gavo JAV Vyriausybės nurodymą per 24 valandas išsiųsti iš JAV antrąjį pagal rangą Lietuvos ambasados JAV asmenį Dalią Grybauskaitę.

Pripažįstant, kad Rusijos grėsmė yra pagrindinė Lietuvos saugumui, Prezidentės D. Grybauskaitės buvimas iki šiol Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi ir jos provokaciniai veiksmai Lietuvos valstybės vardu Rusijos Federacijos atžvilgiu vertintini kaip potencialiai labai didelė grėsmė Lietuvai, galinti išprovokuoti karinius veiksmus, panašius į tuos, kurie buvo išprovokuoti Kryme ir Rytų Ukrainoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieš 2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus propagandiniai Rusijos portalai regnum.ru atvirai ragino Lietuvos Prezidentu išrinkti D. Grybauskaitę. Išsamesnė informacija apie tai pateikta 2009-05-15 Gintaro Ronkaičio straipsnyje balsas.lt. Buvęs aukštas Rusijos Prezidento Vladimiro Putino administracijos pareigūnas Modestas Kolerovas, išsakydamas komplimentus D. Grybauskaitei, atvirai ją mokė, kaip reikia elgtis plėtojant santykius su Rusija. 2009-05-06 d. regnum.ru M.Kolerovas rašė: „Dabar, kai euroatlantinė socialistinė ekonomika tas perspektyvas Lietuvoje sunaikino, o krizė tiktai pasunkino šalies kolonijinę priklausomybę, Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia“. M. Kolerovas nepaaiškino, kur, jo supratimu, turėtų išnykti kitos valdžios šakos. Faktiškai tai ir jau įvykdyta, ką patvirtina ir prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu Seimo nariu E. Masiuliu elektroniniai laiškai.

„Regnum.ru“ Lietuvos ekspertas Viktoras Olžičius, 2009-05-11 d. darė atvirus reveransus kandidatei D. Grybauskaitei, pristatydamas ją, kaip kovotoją su klanais ir oligarchais: „Klanai desperatiškai bando sustabdyti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės triumfo žygį“, ir skelbė nuomonę, kad “eurokomisarės kompromitacijos kampanija” užsiima „profesionalūs polittechnologai“, jis nurodė Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos interviu „Balsas.lt“. Kitus kandidatus į šalies vadovo postą V. Olžičius vadino statytiniais, kuriuos remia D. Grybauskaitės bijantys klanai. V. Olžičius atvirai simpatizavo D. Grybauskaitės siekiams įvesti tvarką, kaip Rytų kovų meistrę gretino ją su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu ir užbaigė savo publikaciją žodžiais, kuriais nusakė Lietuvos oligarchų reikalavimus, keliamus valstybės vadovui: „Ar ne geriau valstybės vadovo poste turėti savą, visus tuos metus pragyvenusį šalia, nuolaidų, sukalbamą (покладистого) ir prognozuojamą draugą?“

M. Kolerovas laikomas vienu iš Rusijos informacinio karo prieš Baltijos šalis architektų, o jo įkurta svetainė „Regnum.ru“ ir yra šio informacinio karo instrumentas.

Išsamesnė informacija apie D. Grybauskaitės sąsajas su TSKP CK struktūromis, 1990-1991 m. ruošusiomis ir bandžiusiomis Lietuvoje įgyvendinti valstybės perversmą, pateikta 2018-03-15 d. „Vakaro žinių“ Z. Vaišvilos straipsnyje „Dalia Grybauskaitė – kitoje barikadų pusėje“.

Zigmas Vaišvila