Ekspertai.eu sulaukė Aplinkos ministerijos atsakymų į klausimus apie unikalų, anksčiau Lietuvos istorijoje neregėto žanro dokumentą – vadinamąją taikos sutartį dėl Preilos botelių Kuršių nerijoje.
Kaip jau rašėme, šį sandėrį, kuriuo valdžia susitaria su privačiais asmenimis nevykdyti prieš trejus metus priimtos galutinės ir neskundžiamos Aukščiausiojo Teismo nutarties, aukščiausiu lygiu palaimino Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybės.
Nors A. Butkevičiaus vyriausybė atsisakė parodyti visuomenei šį beprecedentį dokumentą, o Aplinkos ministerija aiškina jo nebeturinti, kai kurios detalės aiškėja iš šių Aplinkos ministerijos atsakymų į ekspertai.eu klausimus:
Kokiu pagrindu yra parengta Taikos sutartis (CPK normos)?
Galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese numato CPK 595 straipsnis.
Dėl kokio konkretaus ginčo sprendimo yra sutarta susitaikyti?
Taikos sutartis vykdymo procese bus sudaryta dėl statinių, esančių adresu Preilos g. 101 ir 103, Preiloje (Neringa).
Kokiam teismui bus teikiama taikos sutartis tvirtinti?
Taikos sutartį pasirašiusios šalys ją pateiks išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris perduos apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Kokie tarnautojai savo parašais turėtų patvirtinti šią sutartį?
Sutartį pasirašys byloje dalyvavę juridiniai asmenys ir valstybės bei vietos savivaldos institucijos, kurioms taikos sutartis vykdymo procese sukels teisinius padarinius. Taikos sutartį gali pasirašyti institucijos vadovas arba kitas jo įgaliotas asmuo. Koks tarnautojas konkrečiai pasirašys taikos sutartį, kiekvienu atveju spęs institucijos vadovas.
Paulius Markevičius, teisininkas, Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas
Civilinis kodeksas yra skirtas civilinės atsakomybės santykiams spręsti tarp vienas kitam nepavaldžių asmenų. Teisiniai santykiai tarp, tarkime, privačių asmenų nėra pavaldumo santykiai. Man iki šiol neaišku, kas pasirašo tą taikos sutartį dėl botelių, bet jeigu ją pasirašo Lietuvos valdžios atstovai, tai čia tikrai negalima jokia sutartis, nes šitie klausimai nepatenka į civilinių santykių sritį. Šiuo atveju tai yra administracinių santykių sritis, nes kalbame apie tai, kad kažkas pažeidė įstatymų reikalavimus, todėl jokia taikos sutartis pagal Civilinį kodeksą negalima. Tokią sutartį gali sudaryti tik asmenys, kurie yra lygiaverčiai, vienas kitam nepavaldūs.
O čia taikos sutartimi yra sudaromas susitarimas dėl teisės pažeidimų. T. y. asmuo gali nusižengti, padaryti neteisėtus veiksmus ir dabar tarsi nusiperka indulgenciją. Tai yra teisingumo parodija. Tai gal tada įveskime taikos sutartis ir Baudžiamajame kodekse? Susitarkime, kad jeigu padarai nusikaltimą – išsiperki. Susimoki milijoną, ir tiek. Pagalvokim – juk turbūt nemažai asmenų norės taip išsipirkti. Gal ir Darbo partijos bylą taip išspręskime? Tegu išsiperka. Nuslėpė keliasdešimt milijonų - tai tegu susimoka milijoną mūsų valdininkams... Ir biudžeto padėtį pataisytume. Galėtume išvystyti tokią prekybą. Būtent tai čia ir daroma – prekiaujama teisingumu.
Susiję:
“Vyriausybė apsisprendė nevykdyti Aukščiausiojo Teismo sprendimo”
“Ekspertai.eu prašo, kad vyriausybė leistų susipažinti su unikaliu dokumentu”
“Naujas valdžios „topas”: dėl unikalaus dokumento išslaptinimo vyriausybė pasiūlė kreiptis į privačią firmą”
“Aplinkos ministerija pranešė apie kategorišką ministerijos teisininkų nuomonę"
“Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?”
"Aplinkos ministerija nebeturi unikalaus dokumento"
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]