Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekte planuojama, kad nuo euro įvedimo dienos visi atsiskaitymai negrynaisiais būtų vykdomi eurais, automatiniai debeto nurašymai – pagal nustatytas sąlygas arba grafiką. Kredito įstaiga konvertuotų nurašomą sumą į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles.
Kadangi po euro įvedimo dienos VILIBOR indeksas nebūtų skaičiuojamas, siūloma visuose teisiniuose dokumentuose nuorodas į VILIBOR indeksą laikyti nuorodomis į EURIBOR indeksą.
Kainos litais ir eurais pradedamos privalomai skelbti praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos (nuo šių metų liepos mėnesio) ir 6 mėnesius po euro įvedimo dienos (iki 2015 metų liepos).
„Tikimės, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Todėl tik sveikiname verslo įmonių iniciatyvą jau dabar rodyti jų produkcijos kainas ir litais, ir eurais – sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot ministro, taip pirkėjai galėtų greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, turėtų galimybę palyginti tos pačios prekės ar paslaugos kainos skirtumą, buvusį iki ir po euro įvedimo.
Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką ir Europos Komisijos rekomendacijas, siūloma nustatyti, kad 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos būtų galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąža turėtų būti duodama eurais. Tačiau kai kuriose vietose dėl pagrįstų praktinių priežasčių to padaryti bus neįmanoma, todėl siūloma laikinai nustatyti išimtis ir leisti grąžą litais duoti viešajame transporte ir taksi.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.