Liepos 5 d. Paryžiuje vykusiame Balkanų šalių viršūnių susitikime su Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais atstovai iš Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bei Albanijos išreiškė savo nerimą dėl galimos jų narystės ES po „Brexit“.
ES šalių vadovai patikino Balkanų šalių atstovus, kad britų sprendimas palikti ES neatsilieps Balkanų regiono ateičiai.
Balkanų šalys yra įvairiose derėjimosi dėl narystės ES stadijose. Kroatija ir Slovėnija (pastaroji nėra Balkanuose, o Alpėse, tačiau kartais iš įpratimo taip vadinama, nes buvo Jugoslavijos dalis – red. past.) jau priklauso ES. Serbija, manoma, prie ES prisijungs 2019 m., nors euroskepticizmas šioje šalyje itin didelis. Juodkalnija kol kas nėra ES narė, nors jai ES narystė žadėta dar 2010 m. Nuo 2002 m. Juodkalnijoje įvestas euras.
„Reikia didesnės Europos.“ Tokiu šūkiu Balkanų šalys eina į ES su 80–90 proc. (išskyrus Serbiją) eurooptimizmu.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]