Policijos išaiškinimas dėl komentaro „Nėra nieko šlykstesnio pasaulyje už Lenkiją. Išsigimėlių tauta“

Komentarai jau seniai tapo neatsiejama internetinės žiniasklaidos dalimi. Žinoma, komentarų pasitaiko įvairių, tame tarpe ir neetišku, o kartais vienu ar kitu komentaru susidomi ir teisėsauga.

Interneto portalai skelbia, kad neatsako už komentaruose išsakytą nuomonę, tačiau kaip ten bebūtų, už esančius komentarus po straipsniais, jei juose yra nešvankybės ar nesantaikos kurstymas bei kiti panašūs dalykai, šie portalai vienaip ar kitaip atsakingi. Tokie komentarai šalinami, o jų autoriai blokuojami.

Tačiau būna ir tokių komentarų, kur portalų redakcijos ne visada žino, galimas toks komentaras ar ne.

Būtent toks komentaras atsirado prie vienos ekspertai.eu publikacijos. Jis skambėjo taip: „Nėra nieko šlykstesnio pasaulyje už Lenkiją. Išsigimėlių tauta.“

Norėdami pasikonsultuoti, ar tokį komentarą galima palikti, ar jį reikėtų pašalinti, ekspertai.eu kreipėsi į policijos specialistus ir paklausė: ar tokio turinio komentaras interneto portale prie straipsnio yra nesantaikos kurstymas ar nėra, t.y. ar toks komentaras nepažeidžia įstatymų?

Skelbiame Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos Vyriausiojo tyrėjo Šarūno Okulevičiaus išaiškinimą.

„Dėl įvertinimo interneto portale pasirodžiusio komentaro „Nėra nieko šlykstesnio pasaulyje už Lenkiją. Išsigimėlių tauta“ mūsų nuomonė ir pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką dėl žemaiu nurodytos nusikalstamos veikos yra tokia:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę, kurstymo (tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo, kurstymo diskriminuoti žmonių grupę) turinį turi sudaryti aktyvūs, tikslingi, motyvuoti veiksmai, iš kurių būtų akivaizdu, kad kaltininkas viešai atlikdamas veiksmus siekia jais paminėtais būdais išreikšti neapykantą konkrečiais požymiais apibrėžtai žmonių grupei ar priklausančiam asmeniui būtent dėl tokio jų grupinio priklausomumo. Tačiau šie aktyvūs, tik tiesiogine tyčia padaromi veiksmai (vieši pareiškimai) turi būti skirti neapibrėžtam asmenų ratui. Šios nusikalstamos veikos adresatas yra ne konkretus asmuo, o neapibrėžtas asmenų ratas, kurį kaltininkas savo viešais pareiškimais siekia atitinkamai nuteikti, skatina iš jo perimti neigiamą nusistatymą prieš tam tikrą žmonių grupę ar jos atstovus.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. numatyta atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti, t. y. šio nusikaltimo objektyvioji pusė (veika) įvardinta žodžiais skatino neapykantą, kurstė. Baudžiamojoje teisėje kurstymas yra vienos iš bendrininkų rūšių veikos požymis, o kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d.). Kurstymas visada turi būti konkretus, kuomet lenkiama, skatinama padaryti konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką. Kurstymas, net ir padaromas užmaskuotu būdu, turi būti padaromas aktyviais veiksmais. Kurstymas privalo sukelti asmeniui sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Bendro pobūdžio kurstymas, poveikis, kai kurstantysis nesikreipia į konkrečius asmenis, o akivaizdžiai ar tik menamai nukreiptas į neapibrėžtą asmenį, jų ratą, kai nenurodomas objektas, o tik siekiama sukelti nesveikas, neatitinkančias priimtinų visuomenėje elgesio pažiūras, polinkius, neteisingus vertinimus, nėra kurstymas baudžiamojo bendrininkavimo prasme.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. iš subjektyviosios šio nusikaltimo pusės yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis viešai siekia skatinti neapykantą, lenkti kitus asmenis diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir nori taip veikti. Nusikalstamas tikslas, kiekvienu atveju turi būti privalomai nustatomas, nes tokio tikslo nebuvimas liudija apie šios nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą.

Atsižvelgiant į tinklalapyje publikuoto straipsnio kontekstą, matyti, kad menkinamąją reikšmę šiuolaikinėje socialinėje aplinkoje turinčiais epitetais „Nėra nieko šlykstesnio pasaulyje už Lenkiją. Išsigimėlių tauta“ aptariamo komentaro autorius išreiškia savo asmeninį neigiamą požiūrį ir gal būt atskiroms, o ypatingai lenkų tautinei žmonių grupei nepriimtiną, neetišką, ar net įžeidžiamo pobūdžio nuomonę į šio laikmečio aktualijas, susijusias su lenkų tautybės piliečiais. Tačiau šio asmens komentaro teiginių nėra pagrindo vertinti kaip kurstymo veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d. normos dispozicijoje. Priešingai, aukščiau paminėtojo komentaro turinys ir jo teiginiai akivaizdžiai vertintini kai aštri, neetiška, tačiau tik viešai matomi, paremti savąja nuomone. Šie menkinamojo pobūdžio teiginiai negali būti vertinami kaip kurstantys tautinę nesantaiką ar fizinį susidorojimą su tautinių mažumų atstovais (aptariamu atveju – lenkų tautybės žmonių grupe). Tuo tarpu nuomonė gali būti neetiška, nepriimtina, net žeidžianti, tačiau nesant visų būtinų BK 170 str. 2 d. nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusių elementų, pagrindo tokį asmens nuomonės reiškimą vertinti kaip neapykantos kurstymą nėra.   

Ši teisės norma (BK 170 str. 2 d.) apriboja laisvę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia asmens teisės į saviraiškos, taip pat ir politinės, laisvę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad saviraiškos (taip pat ir kūrybos) laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, nustatytais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis arba nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir pažiūrų platumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“ reikalavimai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatoma įtikinamai.“