Politikai nusitaikė į išeivijos jaunimą

Šią vasarą Lietuvoje rengiamas pasaulio lietuvių jaunimo forumas gali įkalti nesantaikos pleištą tarp Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės, valdantiesiems politikams prieš Seimo rinkimus manipuliuojant išeivija ir siekiant pagausinti savo rėmėjų gretas.

Vos po dviejų mėnesių, liepos 12-15 dienomis, į Prienų rajono Vazgaikiemio kaime esantį Visuomenės harmonizavimo parką, priklausantį verslininkui, „Senukų“ įmonių asociacijos kūrėjui ir prezidentui Augustinui Rakauskui, rinksis jauni lietuviai iš viso pasaulio. Kaip skelbiama, juos suburti į iki šiol precedento neturėjusį renginį - Pasaulio lietuvių jaunimo forumą - sumanė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS), užsitikrinusi aktyvią valstybės institucijų ir privačių struktūrų paramą.

Tačiau planuojamas renginys kelia daug klaustukų Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybei, iki šiol laikiusiai PLJS savo dalimi. „Šis renginys nebuvo derintas su PLB. Mes, PLB valdyba, nežinome, nei kam šis renginys skiriamas, nei iš kur ateis lėšos, juolab kad kvietimo į jį nesulaukėme. Aš pati ne visai suprantu: ar to susitikimo tikslas - tik „pabaliavoti“, ar yra ir kitų siekių. Patikėkite - nesame prieš tokį susitikimą, jeigu jis duos teigiamų rezultatų. Bet PLB negali prisiimti jokios atsakomybės už šį renginį, nes nesame apie jį informuoti“, - LŽ kalbėjo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Politikų desantas

Kaip nurodoma Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatorių skelbimuose, renginio metu Seimo, Vyriausybės atstovai, Lietuvos verslo, kultūros ir mokslo elitas kartu su lietuviais iš visų Lietuvos regionų bei užsienio aptars strateginius valstybės ir tautos reikalus, ieškos konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų, taip spartindami pažangios ir modernios valstybės kūrimą.

Renginyje žada dalyvauti daugiau kaip 100 garsių verslo, mokslo, politikos atstovų, skaitysiančių įvairius pranešimus. Pavyzdžiui, verslo klausimais kalbės valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į Vyriausybę deleguoti finansų ministrė Ingrida Šimonytė, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, ūkio ministras Rimantas Žylius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, verslininkas A.Rakauskas, pokerio lošėjas Antanas Guoga. Apie politiką kalbės kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, valdančiajai koalicijai priklausančių ir kai kurių opozicinių partijų lyderiai. Mokslo klausimus gvildens susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir jo partijos kolega, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, liberalcentristams atstovaujantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kiti asmenys. Įtakingi politikai džiaugiasi, kad šio renginio iniciatyva „kilo iš jaunų žmonių, o ne buvo nuleista iš viršaus į apačią“.

Iš tiesų oficialia renginio organizatore įvardijama PLJS ir prieš kelerius metus įsteigta jos atstovybė Lietuvoje. Būtent šios organizacijos vardu teikiama būsimojo renginio programa, pasirašomi finansinės paramos prašymai. Tačiau PLJS pirmininkas Kęstutis Pikūnas, jau kurį laiką gyvenantis Lietuvoje ir užmezgęs glaudžius kontaktus su valdžios atstovais, LŽ taip ir nesugebėjo atsakyti, ar organizacijos vadovybė sprendimą rengti jaunimo susitikimą priėmė protokoliniu nutarimu - tai yra ar tokiam sumanymui pritarta bendrai.

„Mes su PLJS valdyba kalbėjomės, visi sutiko ir palaikė. Tai fiksuota „meilais“ (elektroniniais laiškais - red.), mes ir skaipu (programa „Skype“ - red.) bendraujame. Jei žiūrėsime iš juridinės pusės, atskaitos taškas yra PLJS atstovybė Lietuvoje“, - aiškino jis LŽ.

Būtent toks neapibrėžtumas skatina PLB vadovybės svarstymus, ar renginys iš tiesų subrandintas PLJS, ar tėra kelių žmonių sumanymas. „Prašiau PLJS pateikti PLB valdybai savo protokolus ir renginio sąmatą. Nieko negavome. Kalbėjausi su kai kuriais PLJS valdybos nariais - regis, renginys nėra patvirtintas protokolu. Galbūt tai yra paties K.Pikūno iniciatyva? Kadangi PLB turi Kontrolės komisiją, ji pareikalaus ataskaitos. Tuomet gal daugiau suprasime“, - sakė R.Narušienė.

Neigia pavaldumą

PLB valdybos pirmininkė mano turinti teisę gauti informaciją apie PLJS veiklą, nes ši organizacija bent iki šiol buvo laikoma visos bendruomenės dalimi. „Jeigu esi PLB dalis, veiksmus turi derinti, turi už juos atsiskaityti. PLJS nėra atskiras juridinis asmuo, ji yra PLB dalis, nebent kažkas pasikeitė, o mūsų vėl apie tai neinformavo“, - aiškino R.Narušienė.

Iki šiol PLJS, įkurta 1972 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), savo interneto svetainėje skelbė esanti „neatsiejama PLB dalis“. Tačiau vasarą vyksiančio jaunimo susitikimo kai kuriuose anonsuose nurodoma, kad renginio organizatorė PLJS - „nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija“.

Panašiai kalba ir PLJS pirmininko pareigas dvejus metus einantis K.Pikūnas. „PLJS ir PLB juridiškai esame dvi atskiros organizacijos. PLJS yra registruota Čikagoje, turi atstovybę Lietuvoje“, - tvirtino jis.

Renginyje - Vyriausybės projektai

Dėl pasaulio lietuvių jaunimo renginio atsirandančią takoskyrą tarp PLB ir PLJS pastaruoju metu linkstama aiškinti sąmoningu valdančiųjų politikų, prieš artėjančius Seimo rinkimus karštligiškai bandančių bent kiek kilstelėti savo reitingus, veikimu, nukreiptu į aktyvų jaunimą. Tokius samprotavimus stiprina ir tai, kad liepą vyksiančio jaunimo renginio anonsuose gana ryškiai prasimuša politinį atspalvį turinčios potekstės.

Oficialiai platinamuose renginio anonsuose galima aptikti nuorodų, kokių laukiama forumo rezultatų. Tarp jų fiksuota ir tai, kad po susitikimo, į kurį atvyksiant laukiama apie 3 tūkst. žmonių iš 30 valstybių, bus „padidintas pasitikėjimas Lietuvos valdžia tarp lietuvių jaunimo ir paskatintas aktyvesnis jų dalyvavimas valstybės gyvenime“, taip pat bus „praktiškai pradėta įgyvendinti „Globalios Lietuvos“ idėja ir koncepcija“.

Kaip žinoma, „Globalios Lietuvos strategijos projektas“ buvo parengtas dar 2009 metų pabaigoje Demokratinės politikos institute, siejamame su valdančiosios TS-LKD atstovu Mantu Adomėnu. Projektas turėjo tapti pagrindu „Globalios Lietuvos“ strategijai, numatančiai sukurti konkrečias priemones, padėsiančias įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos valstybės gyvenimą.

2011 metų kovo 30 dieną Vyriausybė patvirtino „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011-2019 metų programą, o ją koordinuoti pavedė Užsienio reikalų ministerijai (URM). Programos priemonėms įgyvendinti per įvairias Lietuvos institucijas numatoma vien šiemet išleisti 9,2 mln. litų. Programos koordinatorei URM šiai veiklai šįmet numatyta 0,5 mln. litų, į veiklą taip pat aktyviai įtrauktai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) per jos valdomą Jaunimo reikalų departamentą - 163 tūkst. litų.

Valdančiuosius politikus su vasarą planuojamo renginio organizatoriais glaudžiai sieja ir darbas kuriant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kurią parengti buvo pavesta prie Vyriausybės sudarytai Valstybės pažangos tarybai. Šios tarybos, kurios darbo grupėse triūsė ir PLJS vadovas K.Pikūnas, kartu su premjeru A.Kubiliumi šiais metais pristatinėjęs strategiją Seime, nariai - iškilūs politikos bei verslo veikėjai - tapo būsimojo jaunimo renginio organizavimo iniciatoriais.

Dosni parama

Lietuvos valdžios institucijos pasaulio jaunimo susitikimo organizatorių vardo kratosi, nors aktyviai renginį remia ir reklamuoja.

„SADM Jaunimo reikalų departamentas šiemet skelbė Užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklos finansavimo 2012 metais konkursą. Šis konkursas buvo organizuojamas įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programos, kurią pernai patvirtino Vyriausybė, priemones. Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija (PLJO, Lietuvoje registruota asociacija, pastaruoju metu sulaukianti nemenkos valdžios paramos - red.) dalyvavo minėtame konkurse ir gavo finansavimą konkurso nuostatuose leidžiamoms veikloms vykdyti (iš viso skirta 100 tūkst. litų). Viena iš organizacijos finansuojamų veiklų yra Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo 2012 metais surengimas. Renginys yra organizuojamas PLJO kartu su PLJS. Šiai veiklai iš 100 tūkst. litų skirtų lėšų tenka 30 850 litų“, - nurodoma LŽ pateiktame SADM Viešųjų ryšių skyriaus atsakyme.

URM, pažymėjusi, kad būsimasis jaunimo susitikimas bus „vienas iš daugelio prie „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo prisidedančių projektų“, nurodė renginiui skyrusi 18,5 tūkst. litų. „Be to, URM per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienio lietuviams platina informaciją apie Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą“, - nurodoma atsakyme.

Brėžia takoskyrą

PLJS vadovas K.Pikūnas tikino, kad valdžios remiamas ir dosniai finansuojamas vasaros renginys netaps išeiviją skaldančiu veiksniu, o valdančiųjų partijų dalyvavimas vadinamajame jaunimo forume bei Vyriausybės parengtos „Globalios Lietuvos“ programos faktinis startas jo metu tėra nedidelė globalaus sumanymo dalis.

Tuo metu PLB valdybos pirmininkė R.Narušienė liūdnai konstatuoja nebematanti PLJS noro dirbti kartu su visa bendruomene, iki šiol išlaikiusia vienybę. „Kodėl veikiama bendruomenei už nugaros, manau, laikui bėgant sužinosime. Tačiau noriu palinkėti jiems sėkmės“, - sakė ilgametė išeivijos šviesuolė.

Vienas Seimo opozicijos lyderių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis neabejoja, kad tam tikrų politinių jėgų manipuliavimas išeivija, ją skaldant ir savinantis, yra gana akivaizdus. Tokius samprotavimus dar labiau stiprina faktas, kad liepos viduryje vyksiantis išeivijos jaunimo susitikimas rengiamas vos mėnuo iki prasidedant didžiuliam PLB renginiui - išeivijos Seimo suvažiavimui, Vilniuje prasidėsiančiam rugpjūčio 7-ąją. Į jį kviesti ir PLJS kraštų vadovai, tačiau dabar jaunuomenės atstovams teks pasirinkti: atvykti į Lietuvą liepą ar rugpjūtį.

„Kai kurios partijos, būdamos valdžioje ir turėdamos galimybę per valdomas ministerijas ir kitas institucijas prieiti prie finansavimo, ją naudoja savo siauriems tikslams, ruošdamosi rinkimams. Esu beveik tikras, kad ir vasarą vyksiantis renginys - vienas iš politinės reklamos darymo būdų, pusiau legaliai panaudojant valstybės pinigus. Įdomiausia, kad kai reikia spręsti išeivijai labai aktualias problemas, tarkime, dvigubos pilietybės klausimą, tos jėgos suinteresuotumo rodo gerokai mažiau“, - kalbėjo politikas.

"Lietuvos žinios"