Tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ akivaizdoje žinomas Lietuvos psichiatras Linas Slušnys perspėjo šalies gyventojus nežiūrėti žymaus danų kino meistro Larso Von Triero filmo „Nimfomanė“, nes pornografija kenkia žmogaus smegenims, – pranešė delfi.lt.
Būdamas Lietuvos kino centro Filmų indeksavimo komisijos nariu, L. Slušnys pats du kartus balsavo už tai, kad filmas būtų uždraustas kaip pornografija, ir apgailestauja, kad kiti komisijos nariai pasidavė kultūros veikėjų spaudimui ir leido viešai demonstruoti šį smegenims kenkiantį kūrinį.
Anot Lietuvos psichiatrų asociacijos nario, jeigu šiandien Lietuvos piliečiams bus leista žiūrėti 10 minučių trukmės pornografines scenas, tai rytoj reikės leisti jau 15, o poryt – 30 minučių, nes pornografija veikia kaip narkotikas.
„L. Von Trieras apsidirbo iki ausų su savo šiais filmais, tragiškai apsidirbo ir padarė gyvenime didžiausią klaidą. Jei kas klausia asmeniškai, bet kam sakau – neikite niekada daugiau į L. Von Triero filmus, nes tai mėšlas, neverta net gaišti laiko taip ilgai žiūrint“, – įsitikinęs L. Slušnys.
Jis atkreipė dėmesį, kad pornografijos keliamų pavojų nesuvokia net ir labai išsilavinę, meno kontekstus pažįstantys žmonės.
„Žmonės daug ko nesupranta, kas su jais vyksta – ar jis bus filosofas, ar profesorius, ar eilinis kaimo žmogelis. Jie nelabai į tai ir gilinasi“, – pornografijos klastingumą atskleidė specialistas.
Savo menines įžvalgas jis grindžia ne tik teorija, bet ir turtinga praktine patirtimi. „Kai pažiūri penkis filmus, normalus lytinis aktas nustoja dirginti smegeninę“, – delfi.lt žurnalistui teigė L. Slušnys, kelerius metus buvęs pornografinių filmų vertinimo ekspertu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.
Šį žymaus psichiatro, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko pasisakymą galima reziumuoti ne mažiau žymia istorine fraze: „Kai girdžiu žodį „kultūra“, man norisi išsitraukti brauningą.“ Ta proga galima būtų ilgai postringauti apie nacių organizuotas „išsigimusio meno“ parodas ir kitas panašias sveiką gyvenimo būdą propaguojančių veikėjų kultūrines iniciatyvas, kurios L. Slušniui turėtų būti artimos.
Bet šįkart menui jautraus psichiatro dėmesį norėtume atkreipti į kitą dalyką.
Pone Slušny, tai, ką Jūs pamatėte ir kas Jus taip nugąsdino, yra tik filmas. Nenorėtume Jūsų liūdinti, tačiau atkreipsime dėmesį, kad realybė kartais būna nepalyginti kenksmingesnė. Pavyzdžiui, čia:
Ši scena, pone Slušny, nufilmuota kuriant dokumentinį filmą 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje. Joje matyti, kaip Jūsų viešai skatintos jėgos struktūrų operacijos metu policijos pareigūnas šautuvo buože daužo ant žemės gulinčiam vyrui į tarpukojį. Šios scenos niekaip neįvertino ne tik Lietuvos kino centro Filmų indeksavimo komisija, bet ir prokuratūra.
O čia dalis garso takelio iš to paties dokumentinio filmo. Klykia mažametė mergaitė, kurios akivaizdoje pareigūnai naudoja smurtą prieš ją auginusius senelius, „pašalindami“ juos kaip „kliūtis“, kad būtų galima įvykdyti teismo sprendimą – atskirti ją nuo artimiausių žmonių ir „paėmus“ kaip daiktą išvežti nežinia kur:
Pone Slušny, tie seneliai, kurie buvo „kliūtis“, jau beveik dvejus metus nematė savo anūkės. Ar ji gyva?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]